Prieš daugiau nei du mėnesius aprašiau zine.lt 4 skaitmeninius žurnalus: jaunimui, apie automobilius, dizaineriams ir švelnios erotikos mėgėjams. Įvertinti naujus leidinius norėjau dėl dviejų priežasčių: patikrinti ar gavau man žadėtos reklamos viename žurnalų ir patikrinti ar leidėjai atkreipė dėmesį į mano pastabas ankstesniame įraše.
Yra tam tikros ribos iki kiek galima tampyti žmonių kantrybę. Kadangi mano hostingo kompanija taip pat dirba žmonės, matyt, su savo projektais vakar viršijau jų kantrybės ribas. :) Jau kuris laikas pastebėjau, kad serveris, kuriame talpinami visi mano projektai, retkarčiais priverstinai perkraunamas, bet nenutuokiau, kad problemos visame serveryje atsirado dėl mano ten nuolat veikiančio programinio kodo. Taigi, dabar apie viską iš pradžių.
Praeitame įraše apie savo tinklaraščio rašymo dogmas viename iš teiginių pažymėjau:
Nerašau ir nerašysiu apie savo tinklaraščio dizaino ir funkcionalumo pakeitimus. Nuo pat tinklaraščio atsiradimo pradžios pakeitimų buvo tiek daug, kad net sunku išvardinti, bet priežasčių kodėl apie tai turėčiau parašyti nemačiau. Esu sukūręs daug web projektų, todėl savo tinklaraštį tiesiog laikau vienu iš jų <…>.
Ir susilaukiau vientokio diskusijos, kurią bandžiau tęsti komentaruose, bet berašydamas pastebėjau, kad iš komentaro gaunasi visas įrašas :).
Oficialiai niekada to neskelbiau, bet kaip tik po BLOGin 2008 vienotokio pranešimo apie profesionalų tinklaraštį pagalvojau, kad visai būtų įdomu su jumis pasidalinti keletu iki šiol nerašytų taisyklių, kurių laikiausi pildydamas arvydas.net. Profesionaliu tinklaraščiu tapti kol kas nepretenduoju, bet stengiuosi kurti įdomius ir kokybiškus rašinius vadovaudamasis savo sukurtomis taisyklėmis. Skaityti toliau
Po trylikos įrašų apie konferenciją BLOGin 2008 ką dar tas Arvydas galėtų čia pridurti? :) Konferencija suorganizuota puikiai, beveik visi pranešimai įdomūs, skanus maistas ir daug pažinčių. Susipažinti su visais 400 dalyvių tikrai nebuvo įmanoma, bet vieni mane atpažino, kitus aš atpažinau ar prisiminiau iš ankstesnių mūsų susitikimų. Buvo labai įdomu pagaliau pabendrauti ne tik virtualiai. :)
Iš visų pranešimų man labiausiai patiko Aurelijaus Katkevičiaus tema ir jos pateikimo būdas: įdomiai, paprastai ir su humoru. Visi pranešimai turėjo savo vertę ir tikiuosi, kad neužilgo išvysime iš jų tinklaraščiuose kylančias diskusijas. Daugiau kolegų įspūdžių rasite blogoramoje, kuri šiandien tiesiog žaižaruoja įrašais apie konferenciją. :)
Dabar trumpai norėjau papasakoti apie savo potyrius bloginant gyvai iš konferencijos. Oh, būčiau žinojęs koks tai juodas darbas – minties tokios nebūčiau turėjęs net pradėti! :) Procesas vyko maždaug taip: viena ausim klausau ką kalba pranešėjas, viena akis žiūri į monitorių, kita akis stebi pranešėją ir laukia „gero kadro“. Rašydamas dar bandau suprasti pranešimo mintį, o rankos tuo metu renka tekstą. Išvydęs „gerą kadrą“ greitai griebiu foto aparatą, nušaunu kelis kadrus (dėl viso pikto) ir patikrinęs ar jie geri toliau tęsiu teksto rinkimą tuo pačiu dar retkarčiais perskaitydamas ir ištaisydamas užrašytas nesąmones. :) Viso šito proceso metu dar Google ieškau nuorodų į kolegų blogus, kad įtraukčiau į rašinį, bendrauju per Skype, IRC, su šalia sėdinčiu Ramu ir atsakinėju į klausimus tinklaraštyje ką tik parašytiems rašiniams apie konferenciją.
Pranešėjui baigus kalbėti greitai jungiu foto aparato atminties kortelę prie kompiuterio, nukraunu nuotraukas, išrenku geriausias, jas pakoreguoju ir iškerpu reikalingą dalį, sumažinu tinklaraščiui, nusiunčiu į serverį, įkeliu į rašinį ir spaudžiu „Skelbti“. Jei dar nuo tiek veiksmų jums beskaitant galva neapsisuko, per pertraukas vienoj rankoj kavos puodelis, kitoj – foto aparatas. Dar nesibaigus pertraukai skubu ruošti nuotraukas ir kelti jas į šviežiai rašomą įrašą. Ir taip beveik 8-ias valandas… Manot man konferencija prailgo? :) Aš net nespėjau pajusti kai ji pasibaigė! Tik parašęs paskutinį įrašą, kuris buvo ir pats sudėtingiausias dėl didelio pranešėjų skaičiaus, pajutau nuovargį. Dabar vėl prisiminus visą šitą bloginimo gyvai procesą net šiurpas eina. :)
Jeigu kas nors norėsite didesnės rezoliucijos nuotraukų – brūkštelėkite komentarą. Buvo nuostabu sudalyvauti tokiam renginį ir būtinai lauksiu kitų mūsų oficialių ir neoficialių susitikimų!
„Blogerio žodis“- naujas, neįprastas, bet įdomus projektų ir idėjų pristatymo būdas. Primas kalbėjo Justinas Beinorius. Anot jo reikia kurti video blogą, nes žmonėms patinka žiūrėti video. Įspūdingos video peržiūros statistikos: pirmas įrašas – ~5000, antras – ~10000, trečias – ~20000. Justinas pasigailėjo, kad pateikė savo Skype kontaktą, nes po pirmo video apturėjo 50 naujų kontaktų, kurie klausinėjo kaip pakurti video kamerą ir prašė patarimų kaip kurti video blogą pačiam. Nepadarykit tos pačios klaidos pradėdami video blogą! Skaityti toliau
Gauminos atstovas skundėsi, kad labai trūksta specialiai firmoms tekstus ir produktų aprašymus rašančių asmenų. Paimkit įprastą kompaniją: bosas liepia sekretorei parašyti tekstą į internetinį puslapį ir sekretorė parašo… Tik nelabai kas gali po to gali teisingai suprasti tą žodžių kratinį. Norite užsidirbti? Kreipkitės į Gauminą ir pasiūlykite savo unikalias teksto rašymo paslaugas!
Virginijus Savukynas pašnekėjo… ummm… amm… eeeee…. turbūt niekas nesuprato, ką jis ten turėjo omeny. Aš irgi :) Žodžiu, tarp Web 2.0, Benderio, šampūno, Lietuvos politikos ir U2 yra visiškai nieko bendro. Tiesiog beprasmis pavadinimas ir beprasmis pranešimas.
P. Irena Smetonienė graudžiai (tikrai tikrai graudžiai, taip graudžiai, kad vos pats neapsiverkiau…) mums papasakojo, kad reikia taurinti ir mylėti savo gimtąją kalbą. Pranešėja trumpai peržvelgė lietuvių kalbos rašybos „evoliuciją“ ir parodė, kad dvidešimt pirmame amžiuje su raštu grįžome 500 metų į senovę ir kaip pavyzdį pranešėja pasirinko EMO blogo stiliaus tekstą. Apie savo stiliaus unikalumą aš jau kalbėjau viename iš įrašų, kuriame prašiau leisti man bendrauti savo stiliumi. Logiškai mąstant ir EMO yra tam tikras stilius… o ar jis priimtinas tau ar ne, čia jau labai asmeniškas klausimas. Ar, anot pranešėjos, galima tai laikyti neraštingumu?
Abu myspace.com Švedijos ir Suomijos atstovai po pranešimo, atrodo, kad liko nesusipratę. Iš esmės tai tebuvo tik labai trumpas myspace.com pristatymas-reklama. Pranešėjų paklausus klausimo „kas naudojasi Myspace?“ pakilo gal 10 rankų. Nenuostabu, juk čia susirinko daugiausia blogeriai. :) Dėl tos pačios priežasties pranešėjams paklausus ar reikalinga lietuviška myspace versija atsakymai buvo „NEEEEEEEE“. Pastebėjau, kad abu net šiek tiek sutriko… :)