Po trylikos įrašų apie konferenciją BLOGin 2008 ką dar tas Arvydas galėtų čia pridurti? :) Konferencija suorganizuota puikiai, beveik visi pranešimai įdomūs, skanus maistas ir daug pažinčių. Susipažinti su visais 400 dalyvių tikrai nebuvo įmanoma, bet vieni mane atpažino, kitus aš atpažinau ar prisiminiau iš ankstesnių mūsų susitikimų. Buvo labai įdomu pagaliau pabendrauti ne tik virtualiai. :)

Iš visų pranešimų man labiausiai patiko Aurelijaus Katkevičiaus tema ir jos pateikimo būdas: įdomiai, paprastai ir su humoru. Visi pranešimai turėjo savo vertę ir tikiuosi, kad neužilgo išvysime iš jų tinklaraščiuose kylančias diskusijas. Daugiau kolegų įspūdžių rasite blogoramoje, kuri šiandien tiesiog žaižaruoja įrašais apie konferenciją. :)

Dabar trumpai norėjau papasakoti apie savo potyrius bloginant gyvai iš konferencijos. Oh, būčiau žinojęs koks tai juodas darbas – minties tokios nebūčiau turėjęs net pradėti! :) Procesas vyko maždaug taip: viena ausim klausau ką kalba pranešėjas, viena akis žiūri į monitorių, kita akis stebi pranešėją ir laukia „gero kadro“. Rašydamas dar bandau suprasti pranešimo mintį, o rankos tuo metu renka tekstą. Išvydęs „gerą kadrą“ greitai griebiu foto aparatą, nušaunu kelis kadrus (dėl viso pikto) ir patikrinęs ar jie geri toliau tęsiu teksto rinkimą tuo pačiu dar retkarčiais perskaitydamas ir ištaisydamas užrašytas nesąmones. :) Viso šito proceso metu dar Google ieškau nuorodų į kolegų blogus, kad įtraukčiau į rašinį, bendrauju per Skype, IRC, su šalia sėdinčiu Ramu ir atsakinėju į klausimus tinklaraštyje ką tik parašytiems rašiniams apie konferenciją.

Pranešėjui baigus kalbėti greitai jungiu foto aparato atminties kortelę prie kompiuterio, nukraunu nuotraukas, išrenku geriausias, jas pakoreguoju ir iškerpu reikalingą dalį, sumažinu tinklaraščiui, nusiunčiu į serverį, įkeliu į rašinį ir spaudžiu „Skelbti“. Jei dar nuo tiek veiksmų jums beskaitant galva neapsisuko, per pertraukas vienoj rankoj kavos puodelis, kitoj – foto aparatas. Dar nesibaigus pertraukai skubu ruošti nuotraukas ir kelti jas į šviežiai rašomą įrašą. Ir taip beveik 8-ias valandas… Manot man konferencija prailgo? :) Aš net nespėjau pajusti kai ji pasibaigė! Tik parašęs paskutinį įrašą, kuris buvo ir pats sudėtingiausias dėl didelio pranešėjų skaičiaus, pajutau nuovargį. Dabar vėl prisiminus visą šitą bloginimo gyvai procesą net šiurpas eina. :)

Jeigu kas nors norėsite didesnės rezoliucijos nuotraukų – brūkštelėkite komentarą. Buvo nuostabu sudalyvauti tokiam renginį ir būtinai lauksiu kitų mūsų oficialių ir neoficialių susitikimų!

Jeigu šis įrašas patiko, nepatingėkit pakomentuoti arba užsiprenumeruoti RSS srautą.