Kategorijos ‘Programavimas’ Archyvas
Šeštadienis, Vasaris 16th, 2008
Ech… Keistas klausimas, kurį pastaruoju metu vis dažniau sau uždavinėju. Na, niekur nerandu normalaus RSS skaitytuvo, net ir tas kurį nusipirkau toli gražu nepateisina visų mano lūkesčių. O visgi, kokie tie lūkesčiai?
Paprastumas ir funkcionalumas viename
Mano RSS skaitytuvas turėtų būti paprastas ir aiškus naudoti be jokių instrukcijų. Valdymas ten kur ir turi būti, mygtukai su aiškiom ikonom ir užrašais, neperkrauta vartotojo sąsaja. Programa turi daryti tik tai ko ji yra prašoma daryti, o visos papildomos galimybės (naujienų grupių prenumeratos, paieška, filtrai ir kt.) plečiamos įskiepių pagalba. Tokiu būdu kiekvienas naudoja tik jam reikalingas funkcijas, o ne programą, kurios išnaudoja vos 10% funkcijų. Svarbiausias reikalavimas, kad būtų įgyvendinta tokia frazė: “It just works!”.
Galimybė prenumeruoti komentarus
Įrašo komentarų prenumerata yra būtina savybė, kuri padeda sekti diskusijas tinklaraščiuose. Anksčiau naudojau prenumeratą el. paštu ir pats agitavau, bet pastebėjęs patogią komentarų srauto prenumeratą, kurią turi Omea ir mano NewzCrawler dabar jau nebeįsivaizduoju savo priklausomybės nuo jokių Commentfull tarnybų, kurios kartais streikuoja.
Galimybė redaguoti savo tinklaraštį
Argi nebūtų puiku, jeigu aptikus įdomų straipsnį galima būtų iš tos pačios programos prašyti rašinį savo tinklaraštyje? Automatiškai įterptų ir (via) nuorodą, todėl tektų tik surašyti savo tekstą ir paspausti “Skelbti!”. Dabar gi tenka “mėtytis” tarp RSS skaitymo programos, tinklaraščio rašymo programos ir dar balažino kokių programų vien tam, kad susekti ir skelbti kasdienį informacijos srautą.
Sinchronizacija
Nors man asmeniškai ši funkcija nėra aktuali, visgi yra žmonių, kurie RSS skaito keliuose kompiuteriuose. RSS skaitytuvas turėtų turėti stabilią ir greitai atnaujinamą ryšį su serveriu, kuriame galima būtu susinchronizuoti perskaitytus ir pažymėtus srautus tarp kelių programų naudojamų to paties žmogaus.
Daugiaplatformiškumas
Baisus žodis programuotojams, kuris reiškia, kad reikia programos dirbančios skirtingose operacinėse sistemose tarp kurių Windows, Mac ir bent keletas labiausiai naudojamų Linux distribucijų.
Ar yra kas nors panašaus?
Nėra. Kuo labiau mąstau, tuo labiau noriu imti ir sukurti tokią programą pats. Tik kai pagalvoju kiek darbo, tai darosi šiek tiek baisu, bet aš mėgstu iššūkius. :o)
Paskelbta Kompiuteris, Programavimas | 7 Komentarai »
Sekmadienis, Sausis 13th, 2008
Ar yra toks dalykas kaip bevertė programavimo kalba? Man toks klausimas iškilo diskutuojant su Tadu apie Pascal programavimo kalbos naudojimą mokyklose mokinant programavimo pagrindų.
Negi Pascal per daug bloga mokintis programavimo pradmenis? Sukurta dar 1970 kaip lengva programavimo kalba skatinanti struktūrinį programavimą iki mūsų dienų ji atkeliavo Objektinio Paskalio pavidalu, kurio geriausiai žinomas kompiliatorius yra CodeGear Delphi, naudojamas 1.75 milijono programuotojų visame pasaulyje. Beje, visi norintys pabandyti Delphi gali parsisiųsti ir kurti programas su visiškai legalia ir nemokama TurboDelphi versija.
Paskalis turi keletą svarbių savybių, itin aktualių pradedančiajam:
- Kintamieji privalo būti aprašomi procedūros ar funkcijos pradžioje, todėl niekada nepasimesi kur koks kintamasi galioja;
- Begin-End blogai išryškina ciklų ar sąlyginių sakinių pradžias ir pabaigas;
- Prieš paleidžiant programa turi būti sukompiliuota, kas sumažina programavimo klaidų skaičių;
Atrodytų smulkmenos ir patyrusiam programuotojui 1 ir 2 yra nepatogumas, o 3 tampa savaime suprantamu dalyku, pradedančiajam suteikia aiškumo: “A! Čia Begin, reiškias pradedam kažką, čia End - ciklo pabaiga.” Man iki šiol C stiliaus programavimo kalbos atrodo tokios… retos, kur daugiau tuščių eilučių ir tarpo simbolių nei paties kodo.
Jei ne Pascal, tuomet ką pasirinkti mokinant programavimo pagrindus?
C++ ? Užmušite bet kokį domėjimąsi programavimu, jei pradėsite aiškinti apie pointerius, adresus, referencus ir tai, kad sukurtą pointerį reikia vėliau sunaikinti. Nepamirškime paminėti, kad String iš tiesų yra klasė ir jai operatorius + yra overloadintas…
Ruby/Java/Python? Vien tam kad paleistum pirmąją “Hello World” programą nieko nenutuokiančiams apie programavimą mokinukams pirmiausia reikės išaiškinti, kas yra klasė, kad kažkuri klasė gali būti statinė ir turėti Main metodą ir jau tada į tą metodą galima rašyti savo std.out(”Hello World!”). Oj, palaukite, o kaip tą programą paleisti?.. Kokia ten komandinė eilutė?
“c:\Program Files\Java\jdk1.6.0_03\bin\java.exe” -cp src\;helloworld.jar com.MyFirstSample”
Čia be kompiliavimo komandinės eilutės, beje… Yep, pats tas humanitarui dešimtokui…
C#? Greitai galima pasiklysti tarp visų namespace ir ką jie daro, todėl prieš tai mokytojai turėtu pravesti metus trunkančia jų apžvalgą. Iš esmės, .NET su C# galėtų būti pakaitalas Pascal, bet negi dabar imsim perrašinėti visus vadovėlius vien dėl to kad norim tapti modernūs? Pradedančiajam C# bus per daug sudėtinga vien dėl 100% objektiškumo.
PHP? Nebent mokinti programuoti webui, bet prieš tai dar reiks paaiškinti kas tai yra web serveris, Apache, virtualios direktorijos, POST ir GET metodai… Mokiniui apibendrintame programavimo kurse tikrai to reikia?
Tai visgi gal liekam prie Pascal?
program Labas;
begin
WriteLn("Labas pasauli!");
end.
Tada Ctrl + F9 Paskal’io redaktoriuje ir nuspaudę F5 iš karto matome norimą rezultatą.
Mokykloje ar universitete dar nei vienas neišmoko programuoti taip, kad daugiau niekada nereiktų mokintis papildomai. Mokymo įstaigoje galima gauti tik pradmenis ir jų pagalba atrandi susidomėjimą programavimu arba ne. Lygiai taip pat jei mokintumėtės fizikos ir imtumėte reikalauti kiekvienoje mokykloje naujausios laboratorinės įrangos, nes, mat, senoji dar iš 1960-ųjų jau visai atgyveno ir nebelygis su ja mokintis.
Programavimo kalbos atsiranda ir palengva išnyksta jas pakeičiant naujesnėmis, tobulesnėmis ir patogesnėmis. Kiekviena jų atspindi sukūrimo laikotarpiu naudotas technologijas, programavimo metodus, idėjas ir paskirtį. Jegu atsiranda naujų programavimo kalbų ar senosios tampa visiškai bevertės? Tik ne Pascal, nes ji iki šiol puikiai atlieka savo paskirtį: mokina programavimo.
Paskelbta Programavimas | 82 Komentarai »
Ketvirtadienis, Sausis 3rd, 2008
Labai dažnai internetiniai projektai footer (liet. poraštė) srityje esančia data parodo savo gyvavimo laiką (kaip matote aš esu neišimtis). Pirmieji metai rodo įkūrimą, antrieji - šie metai, kurie paprastai redaguojami rankiniu būdų: pasikeitus metams įrašomas naujas skaičius. Ne visi prisimena, kad reikia atnaujinti poraštę iš karto po Naujųjų ir susizgrimba po kelių mėnesių, geriausiu atveju - savaičių.
Šį blogą pradėjau rašyti tik pernai, todėl poraštėje figūravo tik vienas skaičius - “2007“, kurį reikėjo pakeisti į “2007 - 2008“. Tam, kad 2009-aisiais man nereiktų vėl rankomis keisti į “2007 - 2009″ įsidiegiau pas save automatinį antrosios datos rodymą. Tai pasidaryti Wordpress yra labai paprasta: tereikia atverti savo naudojamo šablono footer.php failą per FTP arba įeiti į WP administravimo meniu Išvaizda > Šablonų redagavimas ir pasirinkti “Poraštė”. Atsidariusiame faile susiraskite kur rodoma data ir, pavyzdžiui, vietoj “2007 - 2008″ įrašykite tokį kodą:
2007 - <?php echo date("Y") ?>
Pavyzdžiui, mano footer.php dabar atrodo taip (datos atvaizdavimą paryškinau raudonai):
</div>
<div id="footer"></div>
<div id="footerbox">
<div class="footer">
© <?php bloginfo('name'); ?> 2007 - <?php echo date(”Y”) ?>.
Naudojuos <a href=”http://wordpress.org/”>WordPress</a>.
Temą sukūrė <a href=”http://www.blogohblog.com”>Bobas</a>, o aš ją dar pakoregavau
<?php wp_footer(); ?>
</div>
</div>
</body>
</html>
Pakoreguoti užtruksite tik minutę ir jau kitais metais nebereikės rūpintis poraštėje esančia data, o 2009 vasarį akims netyčia užkliuvus už poraštės būsite maloniai nustebinti, kad viskas kuo puikiausiai veikia. :o)
Paskelbta Programavimas | 15 Komentarai »
Ketvirtadienis, Sausis 3rd, 2008
Mano tinklaraštis atitinka XHTML standartus ir yra validus. Valio! Ar vertėjo vargti? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą, bet prieš tai nesuprantantiems bandysiu paaiškinti trumpai ir žmogiškai kas yra ta baisi frazė XHTML validumas.
Skaityti toliau »
Paskelbta Internetas, Programavimas | 7 Komentarai »
Sekmadienis, Gruodis 9th, 2007
Beieškodamas kaip susikurti gražesnį savo tinklaraščio paieškos mygtuką užtikau tokį puslapį, kuriame galima tai padaryti vizualiai. Funkcionalumo prasme ten viskas super, bet mane labai sudomino lango valdymo mygtukai esantys viršuje. Galvoju, kokio velnio čia tie mygtukai viduryje internetinio puslapio?! Skaityti toliau »
Paskelbta Internetas, Linksmai, Programavimas | 2 Komentarai »
