Pasipūteliai kondensatoriai

Mano namų serveris po truputį pradėjo durniuoti: įsijungdavo labai sunkiai ir tik iš kelinto karto, bet kai įsijungdavo tuomet veikdavo. Serverį kaip žinia junginėti reikia labai retai, todėl labai smarkiai į tai nekreipiau dėmesio kol galų gale vieną dieną ėmė ir visai neįsijungė. Kai atjungiau diskus – kompiuteris dar užsikraudavo. Jau buvau pasiryžęs nusipirkti kokį nors kitą naudotą kompiuterį, bet dar nusprendžiau išsiardyti maitblokį ir pažiūrėti gal ką nors ten rasiu. Continue reading

Nešiojamas kompiuteris = dulkių siurblys

Atsimenat kai skundžiausi apie nepakenčiamą mano nešiojamo kompiuterio kaitimą dėl ko net pirkau vėdinimo padėklą? Be padėklo tapdavo beveik neįmanoma laikyti jį ant kelių ar padėti rankas ant klaviatūros, bet kažkodėl galvojau kad čia kaip “bonusas”, nes kompiuteris palyginus galingas ir dėl to CPU temperatūra nuolat laikydavosi virš 95°C. Internete apie tokį šio modelio kaitimą informacijos kiek ieškojau niekur neradau.

Istorijos tęsinys yra toks, kad prie viso to kaitimo prisidėjo ir ventiliatoriaus burzgimas: kompiuteris pradėjo ūžti taip, kad atrodydavo jog išskleis sparnus ir išskris kaip lėktuvas. :) Taisyti burzgiančius ventiliatorius ne problema: tiesiog nusuki jį ir įpili šiek tiek alyvos. Tą ir nusprendžiau padaryti.

Viršuje nuotraukoje galite pamatyti, kaip atrodo nuardyto nešiojamo kompiuterio viduriai. Triukšmą kėlė ventiliatorius, kurį nusukus sutepiau. Nežinau kas man užplaukė, bet nusprendžiau nuardyti ir tą vėdinimo sistemos aliuminio karkasą. Grožiai kuriuos išvydau nenudžiugino…

Šitas šabakštynas buvo susikaupęs tokioje vietoje, kurios niekaip nepamatysi nenuardžius vėdinimo sistemos ir visiškai blokavo oro cirkuliaciją. Be to, išardęs dar pastebėjau, kad ant GPU iš viso nebuvo jokios termo pastos, o ant CPU jos buvo gerokai per daug ir ji buvo visiškai sukietėjusi. Kinietiška/ korėjietiška gamyba. :)

Viską gerai išsiurbus, išvalius ir užtepus šviežios termo pastos ant CPU ir GPU laptopas daugiau nebeūžia ir CPU temperatūra nebepakyla aukščiau 50°C. Pamoka ateičiai: nelaikyti nešiojamo kompiuterio ant kilimo, minkštų sofų ir visų kitų dulkes kaupiančių paviršių. Jeigu technika kaista – reikia ieškoti to priežasties.

Beje, Real Temp yra visai nebloga nemokama CPU temperatūros stebėjimo programa.

Naujas laimikis turguje – Cybot robotas

cybot

Pas mane jau liga: nuėjus į sekmadieninį blusų turgų ieškoti papigiai daiktų, kuriuos po to galėčiau rakinėti. :) Šiandienos egzempliorius iš viso beveik svajonė: 2000 metais išleista Cybot robotų kūrimo platforma, kurios fotosesijoje taip pat dalyvauja Fyfa. :) Kas dvi savaites buvo išleidžiamas žurnalas kuris aprašydavo vis naują šio modulinio roboto dalį. Už 2 svarus man atiteko tik labai maža tos platformos dalis:

  • Reklaminė video kasetė, kurios plastmasinės dalys bus išardytos ir kam nors panaudotos;
  • Pats robotas, tiesa kiek palūžęs;
  • Didelė dalis elektronikos, kartu su ultragarso, šviesos ir IR sensoriais.
  • IR programų pasirinkimo ir valdymo pultas. Pultelis turi gan neblogą LCD ekraną ir daug mygtukų, su robotu bendrauja per IR;
  • Kažkokia atsarginė IR dalis;
  • Buzzeris;

cybot-electronics

Pati elektronikos platforma yra uždara, tiesa kai kam ją pavyko išanalizuoti. Ji sudaryta iš daug mažų plokščių ir jungčių todėl sujungti visą robotą net nereikalingas lituoklis.

cybot-bottom

Dugne matosi du varikliukai valdantys po vieną ratą, IR sensorius apačioje, jei nori padaryti liniją sekantį robotą ir trūkstamas vienas aplink savo ašį besisukantis ratas. Be jo robotas kaip ir negali važiuoti, todėl galvoju čia panaudoti kokį baldų ratuką.

Artimiausias darbas dabar: išrakinėti dalimis ir išsiaiškinti kiek iš šios platformos dalių man pavyks panaudoti savo projektams.

Roboto logika

robot-logic-main-cut

Pagaliau atrodo pavyko parašyti tokį kodą, kad mano robotas važinėtų po kambarį išvengdamas kliūčių be jokios pagalbos. Pradėsiu nuo teorinės dalies: roboto logika.

Roboto navigacijos tikslas buvo paprastas: aptikus kliūtį apsidairyti, surasti laisvą kelią, pasisukti į tą pusę ir toliau važiuoti nauju keliu iki kitos kliūties. Aš esu iš tų programuotojų, kurie daugiau stengiasi panaudoti jau kažkieno sukurtus algoritmus ir idėjas, bet šiuo atveju man nepasisekė: niekur negalėjau rasti man tinkamo jau sukurto kodo todėl teko viską kuri pačiam nuo nulio. Sudėliojus pradinį logikos variantą viskas atrodė nesudėtinga, bet realiai susidūriau su keletu labai įdomių iššūkių. Continue reading

Robotas iš žaislinės mašinėlės

IMG1716

Šį šeštadienį lankiausi Birmingemo Howduino – vienos dienos hakerių susitikime. Nelabai žinojau ko tikėtis iš tokio tipo įvykio, todėl ir važiavau be jokios išankstinės nuostatos. :) Po trumpo organizacinio pristatymo apie 11 val. ryto prasidėjo darbas: vieni dalyviai išsiskirstė į mokymo grupes, kiti ėmėsi dirbti prie savo projektų.

Mano užduotis

Mano tos dienos tikslas buvo šią radijo bangom valdomą mašinėlę paversti į kliūtis apvažiuojantį robotą.

IMG1710

Continue reading

Roboto važiuoklė

rc-car

Vakar blusų turguje visai atsitiktinai vos už £4 pagaliau suradau būtent tokį žaislą, kuris idealiai tinka perdarymui į savaeigį robotą. Šio žaislo kiekvienos pusės ratų eilę valdo atskiras varikliukas, todėl jis turi galimybę vietoje apsisukti 360 laipsnių kampu.

rc-car-disassembled

Nuotolinio pultelio valdymas labai primityvus: tik į priekį, atgal, suktis į kairę ir į dešinę be jokios greičio kontrolės. R/C imtuvas bus atsargiai išmontuotas ir tikriausiai panaudotas kokiam nors kitam mano projekte. Įdomu tai, kad viduriniai ratai specialia ašimi sukasi aplink priekinius ratus, so sukimasis valdomas atskiru varikliuku, todėl mašina gali važiuoti ir nelygiu paviršiumi.

dsc02339

Oj kaip dabar trinu rankomis. :)

Arduino MEGA ir atstumo detektorius

arduino-range-finder

Kaip ir žadėjau toliau tęsiu eksperimentus su davikliais. Prie jau pajungto LCD ekrano prijungiau SRF05: ultragarsinį atstumo detektorių, kuris bus roboto rega ir leis neatsimušti į kliūtis. Įrenginys yra tos dvi “akys” schemos dešinėje viršuje. Veikimo principas nesudėtingas: garsiakalbio pagalba siunčiams aukšto dažnio (40 kHz) garsas ir mikrofonas laukia kol nuo netoliese esančio daikto sugrįš aidas. Kai tik aidas sugrįžta išmatuojamas laikas kiek toks procesas užtruko ir atstumas grąžinamas atgal į Arduino kaip impulso trukmė daviklio išėjime. Visa tai vaizdžiai atrodo taip:

YouTube Preview Image

Pagaliau nuspirkau FireWire kabelį. Dabar savo eksperimentus galiu filmuoti su DV kamera ir kokybė nepalyginamai geresnė nei nei filmuojant su telefonu.

Kodo galabaliukas, kuris veikia mikroprocesoriuje:

// include the library code:
#include <LiquidCrystal.h>

#define echoPin 6             // the SRF05's echo pin
#define initPin 7             // the SRF05's init pin
unsigned long pulseTime = 0;  // variable for reading the pulse

// initialize the library with the numbers of the interface pins
LiquidCrystal lcd(12, 11, 5, 4, 3, 2);

void setup() {
 // set up the LCD's number of rows and columns:
 lcd.begin(16, 2);

 // make the init pin an output:
 pinMode(initPin, OUTPUT);
 // make the echo pin an input:
 pinMode(echoPin, INPUT);
}

void loop() {
 digitalWrite(initPin, HIGH);
 delayMicroseconds(10);
 digitalWrite(initPin, LOW);

 pulseTime = pulseIn(echoPin, HIGH);

 lcd.setCursor(0,0);
 lcd.print(pulseTime / 58, DEC);
 lcd.print("cm");

 delay(100);
 lcd.clear();
}

Kas 100 milisekundžių programa nusiunčia impulsą į SRF05, sulaukia iš jo atsakymo ir rezultatą parodo LCD ekrane.

Su šiuo davikliu galima sukonstruoti labai įdomų instrumentą pavadintą theremin. Net nežinau kaip jis verčiasi į lietuvių kalbą. Principą yra lengviau pademonstruoti, negu paaiškinti:

Flickr Video Flickr Video

Daugiau informacijos apie instrumentą su Arduino:

Roboto kūrimas eitųsi kur kas greičiau jeigu pažingsniui nebloginčiau visko ką darau, bet aprašymas tebūnie irgi proceso dalis. :) Galite matyti kaip sekasi mokintis.

Idėja: Namų gamybos lazerinis graviravimo įrenginys

lexmark-printer

Nuo tada kai į mano rankas papuolė Arduino MEGA, galvoje ėmė kilti mintys, kurias jau senai norėjau įgyvendinti. Tuo pačiu pasikeitė ir požiūris į seną techniką: reik viską temptis namo, o mažu ką nors ištrauksiu iš jos ką galėsiu panaudoti eksperimentams? Prieš kelias dienas kaip tik prisiminiau, kad nuomojamo namo palėpėje mačiau prieš mane gyvenusių nuomininkų paliktą seną rašalinį spausdintuvą. Šiaip jis bevertis, nes tikriausiai jau be šansų surasti jam pildymo kasečių, o be to jungiamas per atgyvenusią LTP jungtį. :) Ką gi, viskas ką beliko padaryti, tai jį išardyti ir pasižiūrėti kas gero yra jo viduj. Continue reading

Arduino MEGA ir LCD ekranas

arduino-lcd-test

Kuo toliau eksperimentuoju su savo Arduino MEGA, tuo man jis labiau patinka. Aš visada galvojau, kad mikroprocesoriai, jų programavimas ir apskritai pritaikymas yra iš kosmoso srities ir man iki jo toli toli, bet su Arduino viskas per daug paprasta. Iš tiesų, eksperimentuoti taip paprasta, kad dabar net gailiuosi, jog to nedariau iki šiol. Anglijoj elektroninių komponentų pasirinkimas internetinės parduotuvėse yra didžiulis. Ypač pamėgau Rapid dėl nepaprastai didelio įvairiausių komponentų kiekio ir Oomlout už puikų atviros hardware idėjos palaikymą.

Iš pastarųjų kaip tik ir noriu pademonstruoti įsigytą LCD ekraną už vos £6 (!!!).

YouTube Preview Image

Surinkti buvo labai paprasta, nes Oomlout atsiuntė išsamią pajungimo schemą, o be to visa informacija apie kiekvieną jų produktą yra laisvai pasiekiama internete. Continue reading

Arduino MEGA

arduino-mega

Elektronika kaip hobiu domėjausi nuo 5 klasės, tik dėl visiškai kitokio darbo pobūdžio prie elektroninių komponentų nebuvau rimčiau prisėdęs jau daugiau nei 7 metai. Įsivaizduokit koks džiaugsmas mane apėmė, kai sužinojau, kad mano OggCamp 2009 laimėta Arduino MEGA yra miniatiūrinė elektroninių prototipų kūrimo platforma! Viskas būtų gerai, jei tik prieš pradėdamas eksperimentuoti su šituo gėriu būčiau žinojęs, kad viskas nebus taip paprasta kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, bet apie viską iš pradžių. :)

Kas yra Arduino MEGA?

Tai yra ATMega mirkroprocesorium (didelis juodas blynas plokštės viduryje) paremta pigi prototipinių elektroninių įrenginių kūrimo plokštė, žmonėms, kurie mažai nusimano apie elektroniką. Įdomu yra tai, kad Arduino – atviro programinio kodo ir harware platforma. Visi brėžiniai, techniniai duomenis ir programavimo informacija yra prieinama viešai ir bet kas pagal pateiktą informaciją gali susirinkti plokštę pats arba užsisakyti jau surinktą. Arduino platformų yra įvairių, mano turima MEGA turi daugiausia įėjimų/išėjimų tarp kurių 32 skaitmeniniai, 16 analoginių ir 4 grupės skirtų bendravimui tarpusavyje tarp pačių plokščiu arba kitais įrenginiais nuosekliu protokolu. Continue reading