Ubuntu: Pirmasis dublis

Mano Asus F3Sr nešiojamame kompiuteryje kartu su Windows XP sėkmingai apsigyveno Ubuntu. Nors įdiegimo procesas buvo paprastas ir sklandus, įdiegta sistema neapsiėjo be nesklandumų. Tai, kad Linux esu nenaujokas man didelių problemų nesudarė, bet žvelgiant iš paprasto vartotojo pusės, šiai nemokamai OS iki visiško techninės ir programinės įrangos suderinamumo dar teks pakovoti.

Ubuntu diegimas

Su operacinių sistemų virtualizacija, kai viena operacinė sistema veikia tuo pačiu metu su kita esu dirbęs daug. Pasibandymui turiu ir Fedora Core, openSUSE ir tos pačios Ubuntu virtualias mašinas. Visgi, virtualizacijai toli iki pilno sistemos resursų atidavimo, todėl nusprendžiau Linux suteikti šansą ir rasti garbingus 20 GB mano kietajame diske lygiagrečiai su Windows XP.

Prieš diegiant neramino tik vienas dalykas: mano kompiuterio 160 GB kietasis diskas suskaidytas į 2 vienodas particijas. Pagrindinėje laikau sistemą, kitoje – visus savo projektus. Anksčiau su Linux particijų pertvarkymo programine įranga esu turėjęs bėdų, todėl baiminausi, kad atriekti 20 GB nuo projektų particijos nesugadintų jos ir ten esančių duomenų. Gerai, kad mano baimės buvo nepagrįstos, nes sistemą sėkmingai įdiegiau ir dabar kompiuterio kietojo disko particijos atrodo taip:

  • 80 GB – Windows XP sistema ir programinė įranga (NTFS)
  • 60 GB – Mano projektai (NTFS)
  • 19 GB – Ubuntu (EXT2)
  • 1 GB – Ubuntu swap

Po disko perskirstymo kraunant Windows, sistema patikrino perskirstytą projektų particiją ir sėkmingai sutvarkė šiek tiek išdarkytą failų sistemą. Dabar kompiuteryje sėkmingai kraunasi abi operacinės sistemos.

Pirmieji įspūdžiai

Tie įspūdžiai niekuo neypatingi – Linux kaip Linux. :) Visose distribucijose dominuoja Gnome arba KDE grafinės sąsajos, specifinis programinės įrangos paketų valdiklis ir jo komandos, bei krūva reikalingos ir nereikalingos programinės įrangos. Pastarosios, beje įdiegimo proceso metu negalėjau pasirinkti, nes ne visko man reikia kas dabar yra įdiegta kompiuteryje. Tiek to, vietos daug neužima.

Iš karto susidūriau su dviem rimtom problemom: monitoriui sugrįžus iš „miegojimo rėžimo“ vaizdas mirguliuodavo kol stabilizuodavosi ir garsiakalbiai neskleidė jokio garso. Pirmą problemą išsprendžiau parsisiuntęs ATI vaizdo tvarkykles iš oficialios svetainės, dėl antrosios problemos teko perkompiliuoti ir rankiniu būdu įdiegti ALSA garso sąsajos tvarkykles. Nors pastarosios problemos sprendimas dažniausiai apsiriboja programinės įrangos išeitinių tekstų parsisiuntimu ir trijų komandų iškvietimu

./configure
make
make install

paprastam vartotojui tai gali pasirodyti per daug baisu ir sudėtinga. Ypač, kai reikia ieškoti problemos sprendimo Google pagalba ir knaisiotis po Linux vartotojų forumus…

Nekreipiant dėmesio į kuklias problemas likau ir maloniai nustebintas: be jokių problemų susikonfigūravo bevielis tinklas, sistema net automatiškai prijungė Windows kietojo disko skirsnius ką anksčiau tekdavo daryti komandinės eilutės pagalba ir veikia visi hardwariniai nešiojamo kompiuterio mygtukai (garso padidinimas, sumažinimas ir net Play, Stop, Forward, Back).

Programinė įranga

Susitvarkius esminius OS darbo aplinkos nustatymus teko kibti rankiotis programas. Mano programinės įrangos įpročiai yra labai specifiniai: aš visada ieškau funkcionalių programų, kurių pagalba mažiausiom pastangom atlikčiau reikalingus veiksmus. Pripratus prie Windows programų norisi turėti kažką panašaus ir Linux todėl ėmiausi ieškotis visaverčių alternatyvų. Total Commander keičiu į Gnome Commander, bet tikriausiai pasiliksiu prie Midnight Commander dėl komandinės eilutės funkcionalumo ir įpročių. Launchy pakeitė Gnome Do, vietoj Thunderbird nusprendžiau išbandyti jau įdiegta Evolution. Kol kas neradau kaip padaryti, kad pašto programa susimažintų į sistemos dėtuvę, bet turint 4 virtualius darbastalius tai nėra didelė problema: nugrūdu į paskutinį ir lai ten tupi. Standartiškai įdiegta Firefox 3Beta nepalaiko kai kurių man labai reikalingų įskiepių. Iki oficialios naršyklės išleidimo dienos bandysim kaip nors pakentėti ir be jų…

Kas toliau?

  • Susitvarkyti darbastalio temą, nes ta standartinė oranžinė nevež
  • Susirasti gerą RSS skaitytuvą
  • Pakeisti Grub į LILO
  • Išmokti Gimp
  • Susitvarkyti klaviatūros komandas
  • Įsidiegti instant messengerius

Pabaigai galiu pasakyti tiek, kad nuo mano susipažinimo su Linux prieš daugiau nei 6 metus daug kas pasikeitė: operacinė sistema tapo labiau orientuota į vartotoją, paprastesnė įdiegti ir daug labiau suderinama su technine įranga. Viena išliko ir manau niekada nepasikeis: jei susidūrei su problemom, kapanokis pats. Teks siųstis programų ar bibliotekų išeitinius tekstus ir rankiniu būdu prisitaikyti operacinę sistemą savo techninės įrangos reikmėms. Yra ir geroji viso to pusė: kenkėjiškų programų kūrėjams beveik neįmanoma nuspėti kokia programinė įranga ir bibliotekos įdiegtos vartotojo kompiuteryje todėl Linux neturi virusų.

Galiu drąsiai konstatuoti, kad kol kas pirmasis dublis visai vykęs. Žiūrėsim kaip bus toliau. :)

Jeigu šis įrašas patiko, nepatingėkit pakomentuoti arba užsiprenumeruoti RSS srautą.

24 komentarai

  1. Na tu čia ir nepatingėjai surašyt, bet kadangi tuo pačiu ritmu gyvenu, tai skaičiau viską seilę ištįsęs :)

    Pora pastabų:
    1. GNOME Do (ne GNOME Go)
    2. Atsinaujink FF į RC2
    3. Jei įskiepis veikė su pvz FF3B2, reiškia veiks ir su FF3RC2 — gali drąsiai siųstis XPI failą, jame pasireguliuot install.rdf ir diegt įskiepį.

  2. Pas mane namie dar stovi užsilikęs senutėlaitis II Pentiumas, į kurį taipogi suinstalinau Ubuntu. Viskas veikia idealiai, bet va su garsu irgi iškilo problemėlių – neranda garso plokštės. Ir kolkas forumų pagalba nepadėjo, visi išbandyti variantai per komandinę eilutę rezultato nedavė.
    Dabar jau pagavo azartas šią garso problemą išspręsti ne tiek iš reikalo, kiek iš principo:)

  3. Mane truputi erzina, kad visi bando tik UBuntu. Tai populiariausia OS, bet ji nėra nei geriausia nei paprasčiausia. Čia žinoma kiekvienam individualiai. Bet visai verta išbandyti ir Mandriva, Opensuse (tuoj pasirodys nauja versija), Debian (Ubuntu sukrutas ant debian). Jei reikia dar paprastensės nei Ubuntu, tada mint, pclinuxos arba mepis.

    Vienu žodžiu yra daug variantų ir populiariausias ne visada tinkamiausias tau.

    Dėl grub gi nesunku pakoreguoti, kad nerodytų tų dviejų variantų.

    Ubuntu naudoja Gnome, KDE yra daug lankstesnė, galima labiau keisti. Žioma galima ir ant ubuntu užsimesti KDE, bet Ubuntu pritaikyta Gnome, kde jau taip gerai neveiktų.

  4. „Pripratus prie Windows programų norisi turėti kažką panašaus ir Linux todėl ėmiausi ieškotis visaverčių alternatyvų.“

    Tipiška lamerių litanija – „ieškau alternatyvų…“

    Ieškok ne alternatyvų, o priemonių savo darbui. Jeigu pradėsi ieškoti „alternatyvų“ – turėsi tą pačią Windows kopiją; tada nereikėjo net prasidėti su instaliavimu. Unix/Linux – tai ne tik kita OS; tai kiti architektūros principai, kita darbo eiga („workflow“), kita filosofija, kita pasaulėžiūra. Tik tada, kai tai įsisamoninsi, pajusi visą jos patrauklumą.

    „jei susidūrei su problemom, kapanokis pats“

    O kur nors yra kitaip? Kada paskutinį kartą teko skambinti į MS oficialų techsupportą?

  5. Arturai, esu išbandęs visas tavo išvardintas distribucijas. Su Mandriva net esu dirbęs kai dar ji vadinosi Mandrake. Kaip ir minėjau savo įraše, tarp visų distribucijų nematau jokio skirtumo apart package managerio, todėl ir pasirinkau Ubuntu, nes ji daugiausia linksniuojama :) Gnome ir KDE tėra grafinės sąsajos. Vis tiek visų ten jų galimybių ir funkcijų neišnaudosiu todėl geriau pasilikti su minimalistiniu variantu.

    R0b, o realiai koks tau skirtumas ko aš ieškau? Aš noriu turėti ne 1:1 programas, o savo funkcionalumu nenusileidžiančias mano jau naudojamoms. Net jei ir turėsiu Windows kopiją (nors net neįsivaizduoju kaip tai įmanoma) svarbiausia, kad ji atitiktų mano poreikius, o ne tavo, ar ne?

    Dėl susidūrimo su problemom tu ne taip interpretavai. „Kapanokis pats“ reiškia, kad teks kompiliuoti išeitinius tekstus ir pritaikyti sistemą sau. Windozėje kol kas dar neteko to daryti paprasčiausiai dėl to, kad draiverių gamintojai yra orientuoti labiau į Win vartotojus nei į Linux.

    Jei nesunku, papasakok truputėlį daugiau apie tą kitokią filosofiją ir pasaulėžiūrą ko aš gal nežinau be atviro kodo iniciatyvos ir kitokios failų sistemos ir struktūros.

  6. Man – jokio skirtumo, ko tu ieškai. Tik pasirodė keistokas (nors ir labai dažnai sutinkamas) požiūris: „Ilgą laiką važinėjau automobiliu, dabar nusprendžiau išbandyti lėktuvą. Pasivažinėjau pakilimo taku pirmyn atgal – pirmasis įspūdis neblogas. Šiek tiek erzina, kad išvažiavus į gatvę sparnai kliūna už stulpų, bet, tikiuosi, priprasiu. Dabar dar reikia išsiaiškinti, kur yra pavarų perjungimo svirtis ir kaip įjungti atbulinę pavarą. Dar neaišku, kur nukišo domkratą ir atsarginį ratą. Paklausinėjau forumuose – niekas nežino…“ ir t.t., ir pan. Bent jau tamstos įspūdžiai skamba labai panašiai.

    Dėl kitokios filosofijos ir pasaulėžiūros – dabar nelabai turiu laiko, gal kada prie progos parašysiu plačiau. Bet tą reikia pajusti; vien iš aprašymo nieko gero nebus.

  7. R0b, kažkodėl tai man tavo palyginimas per daug sutirštintas. Mano požiūriu aš tiesiog iš vieno mašinos modelio persėdau į kitą. Nei aš skundžiuosi kažkuo nei ką, tiesiog parašiau su kokiom problemom susidūriau ir kaip jas išsprendžiau. Dėl kažkokios tik tau tikriausiai suprantamos priežasties tu per daug viską priimi asmeniškai.

  8. Aš asmeniškai nieko nepriimu. Čia parašiau dėl to, kad tokie ir panašūs įspūdžių aprašymai perėjus nuo Win prie Linux yra labai dažni; juos spausdina įvairiuose žurnaluose, panašiuose į „Kompiuterija“ ir NK, ir pan., todėl nesusilaikiau neįkišęs savo trigrašio.

    Mano mintis buvo ta, kad požiūris „iš vieno mašinos modelio persėdau į kitą“ yra iš principo neteisingas. Linuxo šaknys yra Unixe, o Unix nuo pat pradžių buvo skirtas „rimtam darbui“: jis buvo pritaikytas mainframe’ams tais laikais, kai dar nebuvo PC; tuo tarpu Windows atsirado kaip DOS, kuris savo ruožtu buvo skirtas riboto pajėgumo PC, apvalkalas; ta uodega jaučiasi iki šiol. Taigi, Linux/Unix vs Windows – tai ne vienas lengvojo automobilio modelis vs kitas lengvojo automobilio modelis; gal tiksliau būtų lyginti lengvasis automobilis vs sunkvežimis arba lengvasis automobilis vs autobusas. Tada ir visas įspūdis pasidarytų kitoks.

    Tai tiek žinių iš manęs. Ačiū už dėmesį ir atsiprašau už sutrukdymą.

  9. R0b, aš savo požiūrį pasakoju tik iš paprasto vartotojo pusės o ne sistemų administratoriaus (nors Linux naudosiu programavimui). Sutinku, kad Linux ir Windows serverių administravimas skiriasi kaip diena ir naktis ir man asmeniškai pačiam labiausiai patinka Linux serveriai. Aš vis tiek manau, kad žiūrint iš paprasto vartotojo pusės perėjimas nuo Windows prie Linux turi būti kaip persėdimas prie kito automobilio. Taip, teks mokintis kur yra kokios rankenėlės, bet veikimo principai visada išliks maždaug vienodi.

  10. Aš į savo Lenovo N100 irgi susimečiau Ubuntu, tik niekaip nesusitvarkau su garsu, vaizdu ir „Skype“. Garsas neveikia, vaizdo nerodo (išskyrus kažkokį formatą), o „Skype“ neinstaliuojasi visai, klaidas meta.

  11. Mane asmeniškai tai juokina tokie linux filosofai kaip R0b — buvo ir pas mane tinklaraštyje panašių komentarų.

    R0b, su visa derama pagarba, dėjau skersą aš ant tų filosofijų. Man nereikia religijos, man nereikia filosofijos, man nereikia gyvenimo būdo. Man reikia stabiliai veikiančios, nemokamos operacinės sistemos. O kokiais tikslais ir kokia filosofija remiantis ji buvo sukurta, na tai jau tiesiog ne mano reikalas…

    Ir išvis, ar neturėtų „tikrieji“ linux’istai džiaugtis, kad linux OS skiriama daugiau dėmesio, ir kad iš tokių eretikų kaip aš galbūt vieną dieną išaugs didis linux filosofas ir ką nors gudraus sufilosofuos?

  12. Karoli, aš jam tą patį bandžiau paaiškinti šiek tiek kitaip :)

    P.S. Kompiz-Fusion yra kažkas nerealaus, kai tik turėsi galimybę ir susitvarkysi video kortos draiverius būtinai išbandyk :)

  13. „ar neturėtų „tikrieji“ linux’istai džiaugtis, kad linux OS skiriama daugiau dėmesio“

    Iš dalies taip. Bet darosi šiek tiek neramu, kad to dėmesio dėka linux vis labiau windowsės ir vieną dieną iš padorios OS teliks „nemokama Windows alternatyva(TM)“.

  14. Sveiki aš visai netyčia užsukau į Jūsų puslapiuką. Ilgokai skaičiau pamąstymus ir taip pat nesugebėjau susilaikyti neišsakęs savo nuomonės. Aš esu paprastas vartotojas.

    Visai neseniai teko išbandyti ubuntu. Kaip jau buvo minėta maloniai nustebino tai, kad instaliavimas buvo suprantamas ir greitas. Man patiko aplinka (dizainas), meniu išdėstymas, kad yra lietuvių kalba. Ir visa tai nemokama :) Deja neveikė kamera, grotuvas, neradau pilnavertes alternatyvos daugeliui man reikalingų programų, o komandinių eilučių suvedinėjimas man baugus ir mistinis. (apskritai aš nenoriu to daryti) Forumu skaitymas apskritai kančia (tai vadinasi bendruomenė). Apskritai tai netik nedraugiška vartotojui, bet jau turinti ir vieną nedraugišką vartotoją OS.

    Teko kiek ilgiau pabendrauti ir su obuoliu. Graži reklama, gražus ir dizainas. Bėdos panašios. Kai kurios programos nebendrauja su operacine sistema, jei nusprendi ką nors prijungti reikia adapterių (kiti kištukai, formatai ir t.t.)kas kainuoja papildomus pinigus. Reikia sekti kokiu formatu saugai, juk nevisi su obuoliais. Gal viskas būtų ir gerai, bet apninka jausmas, kad tau pardavė idėją, o ne pilnavertį produktą. Ir kodėl turi būtinai pirkti kompą kartu su operacine? monopolistai…

    Atėjo laikas ir langams. tiek visi juos iškeikė, kad nėra ką ir pridurti.

    Mano mintis kaip išgyventi: likti su xp langais ir visomis programomis ( nereikia man naujų su visais pribumbasais kurios tik užima daugiau vietos ir t.t.) ir laikas nuo laiko keisti tik geležį. manau tikrai po kiek laiko stebins kaip greitai viskas veikia :)

    tai buvo tik asmeninė nuomonė.

    • Ačiū Gripai už nuomonę, aš ir pats naudoju Windows bei Linux beveik lygiaverčiai, bet asmeniškai mane labiau traukia Linux dėl sklandesnio veikimo. Aišku, pasiknisti teko nemažai, bet gerai kai tai man patinka :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *