Emigranto dienoraštis: emigracijos užkulisiai
Birželis 3, 2008 – 12:00 vakare
Kauno oro uostas, laukiantys skrydžio į Angliją.
Lėktuvai į Angliją iš Kauno ir Vilniaus skrenda kasdien. Kasdien prieš skrydį laukimo salėje galima išvysti tokį vaizdą, kurį matote nuotraukoje viršuje. Vieni lėktuvai skraidina namų išsiilgusius emigrantus, kiti - grįžtančius atgal į naujus namus Anglijoje ar besitikinčius juos ten susikurti. Kas verčia žmones palikti viską ką turėjo namuose ir belstis į nepažįstamą šalį? Į šį klausimą gali atsakyti tik tie, kas savo kailiu patyrė emigracijos kelius ir klystkelius. Aš - vienas iš jų. :)
Kiekvienas išvykstantis iš Lietuvos tam turi savų priežasčių: noras mokintis užsienio universitete, viliojantis kelis kartus didesnis atlyginimas dirbant tą patį darbą ar noras pakeliauti po pasaulį. Savų tikslų vedami emigrantai susikrauna visą mantą, kuri telpa į varganus 15 kg, nes toks yra leidžiamas lėktuvo bagažo svoris, ir palikę visą užgyventą savo turtą (kiti ir šeimą) Lietuvoje, išvyksta ieškoti nuotykių į užsienį. Čia ir prasideda visi mano nuotykiai. :)
Atvykus į svetimą šalį tenka pratintis prie milijono naujų dalykų. Turėjai Lietuvoje savo mėgiamą sviestą, duoną, pieną ar kavą? Teks ieškot naujų! Paieškos kartais būna netgi su ekstremaliais pojūčiais. :) Vieną karštą dieną labai norėjau gerti, todėl prekybos centre tarp didžiulio gaiviųjų gėrimų asortimento susiradau “skaniai atrodantį” sulčių butelį. Kartu su visais pirkiniais sumokėjau, atsidariau kamštuką, užsiverčiau godžiai gerti ir po pirmų dviejų gurkšnių… vos nepaspringau nuo saldumo. Pasirodo nusipirkau koncentratą, kurį reikia skiesti su vandeniu 1:4. Tai paaiškinantį tekstą radau smulkiomis raidelėmis parašytą ant galinės etiketės. :) Dabar prie etikečių tenka ilgokai praleisti laiką, kad susipažintum su prekių sudėtimi, įsidėmėtum patikusius pavadinimus ir tada jau galėtum nusipirkti tą nepažįstamą produktą. Taip kantriai ir ilgai kuriamas mėgiamų valgomų ir geriamų produktų sąrašas.
Nuo mažens mama mane mokino: “Sūneli, prieš eidamas per gatvę pirma pažiūrėk į kairę, o po to į dešinę. Kai įsitikinsi, kad mašinų nėra, tada jau gali eiti.” Sveiki atvykę į Jungtinę Karalystę, čia eismas vyksta kairiąja kelio puse! Mano mama buvo nevisai tiksli… :) Už tai dabar kaip užsivedęs prieš eidamas per gatvę galvą nuolat sukinėju į kairę ir į dešinę. Sunkiai man perprantama ta kairės pusės vairavimo technika vien būnant pėsčiuoju, kaip reiks vairuoti mašiną man dar didelė mįslė. :)
Emigracija kainuoja. Velniškai kainuoja. Kalbu ne tik apie lėktuvo bilietus ar buto nuomą. Teko pirkti net tokius menkniekius kaip valgymo įrankiai, lėkštės, dubenėliai, keptuvė, puodai ar dantų krapštukai. Jau nekalbu apie patalynę, užvalkalus, patiesalus ar vaiko lovytę. Čia tik labai maža dalis tų smulkių buitinių patogumų ir daiktų, prie kurių įpratus nesinori atsisakyti, o be to anksčiau ar vėliau vis tiek teks nusipirkti. Tokių daiktų pasirinkimas prekybos centruose didžiulis, bet pirkdamas pigią prekę visada rizikuoji mokėti du kartus: 3-jų peilių rinkinys su pjaustymo lentele už 5 svarus pasirodo paprasto plieno, o ne nerūdijančio, todėl iš karto tenka išdžiovinti išplovus, kitaip ima rūdyti. Ateityje teks pirkti naujus, brangius nerūdijančio plieno peilius. Tualeto šepetys už 1,5 svaro sulūžo jau kitą dieną, įrankių rinkinys už 4 svarus - “štampofkės” aštriais kampais, kuriuos ne itin malonu laikyti rankose, bet valgyt su kažkuo juk reikia. :)
Tai ką čia surašiau - tik ledkalnio viršūnė. Įsikūrimo procese figūruoja labiau grandioziniai ir daugiau pastangų reikalaujantys sprendimai kur gyventi tik atvykus, būsto nuoma, internetas ir kabelinė namuose apie kuriuos papasakosiu kituose savo įrašuose. Tai ar verta emigruoti? Kiekvienas šiuo klausimu turim savo nuomonę. Aš jau emigravau ir kol kas (tfu, tfu, tfu) visai sėkmingai. :)
Frederico
2008 Birželis 3 - 14:07Aš irgi vis dažniau susimąstau apie galimybę praplėst akiratį kol jaunas, išvažiuot pasimokyt į UK, bet pirma matyt vistiek teks pasibaigt lietuviškas studijas, nebedaug beliko :) Mano profesinėje sritį, UK matyt žymiai žymiai būtų sunkiau prasimušt, tai iliuzijų pasilikt ilgam neturiu :)
Marsietė
2008 Birželis 3 - 14:18Nuoširdus pasakojimas. Ačiū
Paulius
2008 Birželis 3 - 15:47Kraustantis į naują aplinką pradžioje visuomet būna kažkokių sunkumų, bet prie visko priprantama ir prisitaikoma. O ar verta emigruoti, be abejo, klausimas yra individualus:) Kam verta, tas išvažiuoja, kam ne - tupi Lietuvoj.
shiny
2008 Birželis 3 - 17:02o kur dar visokie popierizmai su kitos šalies valstybinėm institucijom.. migracijos tarnyba, mokesčių inspekcija ir tt (:
Arvydas
2008 Birželis 3 - 17:23shiny, Anglijoj popierizmas kol kas buvo labai paprastas :) Dar kartą pabrėžiu: “kol kas” ;)
tokia_kokia_esu
2008 Birželis 3 - 17:32Sveikas, ketvirtadieni skrendu is Kauno ir dabar mastau ar pradejo jau skraidint is naujo terminalo, ar dar ne? Nes parskridau tai i senaji. Is anksto dekoju.
Arvydas
2008 Birželis 3 - 17:55Iš naujo terminalo skraidina jau nuo gegužės 15 dienos :)
Darius
2008 Birželis 4 - 13:24Iš naujo
Karolis [Pocius.lt]
2008 Birželis 3 - 18:26Tai jau pradėjai dirbt? Nežinau kur tas popierizmo paprastumas: national insurance gauti reikia užsirašyt interviu savaitei į priekį, Workers Registration Scheme išvis kosmosas, o kur dar visos pensijos ir darbo sąjungos (tiesa, pastarieji du dalykai neprivalomi).
Šiaip net keista kaip vienodai viskas einasi. Galėčiau 90% šio įrašo prastumt kaip savo įspūdžius.
Tiesa, su koncentratu problemų neturėjau nes buvau įspėtas. Pasirodo jie tai vadina squash ir labai mėgsta jį gert…
Arvydas
2008 Birželis 3 - 18:43Aš jau dirbu nuo praeito pirmadienio. Darbą susiradau dar būdamas Lietuvoje. Šiaip tai nieko ten ypatingo su tuo NI, užsiregistravau, palaukiau savaitę, nuvažiavau į interviu ir dabar reikia sulaukti pašto su NI numeriu. WRS tereikia užpildyti formą, išsiųsti kartu su savo ID kortele, nuotraukom, bei apmokėjimu :) Nėra visiškai paprasta, bet ir ne “rocket science” :) Patikėk, palyginus su tuo pragaru, kurį reikia praeiti norint įsidarbinti JAV čia yra tikrai bajkės ;)
Dar2
2008 Birželis 20 - 21:55Tikrai ne squash vadinamas, arba pasitaisyk gramatika :) Squash, jei ka sporto shaka.. patarciau pazaisti :) daugiau info kad ir cia: http://www.us-squash.com/
Blogeris ir Anglijoje blogeris… :: Karolis Pocius
2008 Birželis 3 - 20:14[...] Iš dalies tokias prognozes įraše, kurio 90% galėčiau čia nukopijuoti ir paskelbti kaip savo įspūdžius, patvirtino Arvydas. [...]
Blogorama #434 : nežinau.lt
2008 Birželis 3 - 21:08[...] Kada emigruosim virtualiai? Virtualiais emigrantais aš vadinu žmones, kurie dirba užsienio bendrovėms ir gauna užsienietišką algą, gyvendami Lietuvoje. Internetas tai leidžia, bet dažniausiai pinigus tenka vytis fiziškai. Net šiame amžiuje. [...]
Evaldas
2008 Birželis 3 - 22:38Esu ir aš patyręs panašių įspūdžių. Bet mano situacija visgi skyrėsi, nes trumpam laikui išvykdavau. Dabar jau neplanuoju nieko tokio (bent jau šiuo metu, nes galimybė visada yra), nes įsisukau Lietuvoj.
Na ir sėkmės tau ten ;)
Antanas
2008 Birželis 3 - 23:40laukiu kitų įrašų, baisiai jau įdomu :D
Lina
2008 Birželis 4 - 03:04Sekmes kuriantis. Svarbu ilgainiui vis maziau lyginti sali, i kuria isvaziuoji, su Lietuva, nors tai vis tiek naturaliai budinga mums visiems :) Tiesiog reikia isivaziuoti i kitos salies kitoki ritma, meginti pajusti, kuo gyvena vietiniai ir neatsiriboti nuo ju. O siaip blogink - veikia labai terapiskai:)
Emigrantu
2008 Birželis 4 - 08:38pabuti labai sveika,gal net geriau nei tarnauti armijoje-zmogus igauna pasitikejimo savo jegom,savarankiskumo,pamato tenykste tvarka,gali palyginti su lietuviskaja.Del to salis tik tobuleja,turint omeny,kad zmones gris,pasiseme patirties arba sukaupe kapitala verslui.
Dominykas
2008 Birželis 4 - 21:52Whoa :) Nu, sveikas prisijungęs prie išdavikų gretų :) Sėkmės darbe! Dirbti platesnei rinkai yra visai kitas jausmas, negu Lietuvoje :)
O kas dėl visų keistumų tai… Sako šuo kariamas pripranta. Aš dabar kai grįžtu į Lietuvą man eismas būna sudėtingas :) Apie vairavimą išvis nekalbu - bijau - praradau kariūno įgūdžius. O maistui yra skirtos lietuviškos parduotuvės :) Šiandien vakarienei valgau koldūnus :)
amonas
2008 Birželis 5 - 14:27O tai siusti irankius ar kitokius nedidelius daiktus iš lietuvos neapsimokėtų? Gal pigiau gautūsi.
pliumpa
2008 Birželis 5 - 17:37nežinau kaip anglijoje, bet kai aš lankiausi pas emigravusius draugus Belgijoje, tai jei daugelį buitinių smulkmenų piko turgeliuose (blusų turgūs vadinami), netgi baldus, galima rasti labai stilingų daikčiukų, jie pvz. renka 1950-60 metų daiktus. Kiek žinau tokie būna ir Anglijoje
Arvydas
2008 Birželis 5 - 17:42amonai, ne visiškai neapsimoka. Transportavimas kainuoja brangiau nei pirkti naują prekę :)
pliumpa, taip tu teisus, čia daug ką galima labai pigiai nusipirkti padėvėtą. Tą ir ketinu daryti su baldais. Viena problema, kad šitam miestelyje kuriam gyvenu labai mažai tokių parduotuvių, todėl kol neturiu mašinos, negaliu pasivažinėti po kitus didesnius miestus. Kol kas viską ko tikrai reikėjo nusipirkau, o visą kitą palaipsniui įsigysiu :)
Aidas Kasparas
2008 Birželis 8 - 12:34Arvydai, nieko baisaus tas važiavimas kaire puse.
D.Britanijoje to daryti neteko, bet pravažiavau kelis šimtus km. Kipre. Esminiai momentai — neišsirauti iš pat pradžių į pačią judriausią ir sudėtingiausią gatvę — instinktai buvo truktelėję į dešinę pusę, gerai, kad eismo toje gatvelėje buvo vienas automobilis, atvažiuojantis iš priekio. Gerai, kad kipriečiai įpratę, kad jų keliais važinėja daug „pradedančiųjų“. Iš kitos pusės, kai važiuoji sraute, tai gal kartais netgi lengviau — darai kaip visi ir viskas ok. O toliau, bent jau man, po trečio žiedo viskas atsistojo į savo vėžes.
Tiesa, bent jau mano vairuotame automobilyje posūkiai ir valytuvai buvo sukeisti vietomis (taip yra ne visuose!), todėl apie būsimus manevrus dažnai signalizuodavau šluotelėmis. Tačiau per tuos kelis šimtus km spėjau įprasti ir grįžus Tėvynėn teko vėl persimokyti. Todėl, kad būtų mažiau streso per vieną kartą dėl pasikeitusios daiktų vietos, siūlyčiau pradėti pratintis prie kairiapusio judėjimo automobiliu su automatine pavarų dėže.
Arvydas
2008 Birželis 8 - 12:48Aidai, labai ačiū už patarimus. Tikrai įsidėmėsiu ir jais pasinaudosiu :)
Ramas (tikra.info)
2008 Birželis 12 - 15:11Pirmomis savaitėmis Italijoje apsipirkinėjant buvo įvairių.. Pvz. kečupo ieškojau apie dvi savaites. Kaip nusipirkdavau, taip viduj tik švieži sutraiškyti pomidorai būdavo :) Įrankiai kuriuos papigiai pirkau irgi greitai sulūžo, susilankstė arba turkai išvogė. Supratau, kad geriau brangesnius imti ir saugoti :) kaip sako “skūpas” moka du kartus :)
Edita
2008 Rugsėjis 18 - 11:41Na as i UK atsiveziau dali savo turto, tad pirkti reikejo kurkas maziau ir stalo irankiai, lekstes, puodai, patalyne ar staltieses, pas mane lietuviskos :) Tiesiog pagalvojau, kad is namu apsimoka mikriuku gabenti tai, kieno kilogramas UK kainuos brangiau nei 1 svaras, mat 1 svara uz kilograma ima mikriuku vairuotojai (na mazdaug), tad daug ka atsisiunciau mikriuku.
O stai del darbo - liudni popieriai. Cia gali tureti bent 3 aukstuosius, niekam neidomu, svarbiausia darbo patirtis Anglijoje ir kalba. Dauguma mokesi kalba Lietuvoje, cia pasijunta kaip visiski liurbiai, mat nieko neina suprasti, kai koks tikras naglas sumala. Taigi, be kalbos - ne zingsnio arba menkai apmokama darba gamykloje ar laukuose… fizini sunku darba, is kurio vistik galima gyventi :)