Jau senokai nebežiūriu televizoriaus. Neįdomu. Anksčiau kompiuteryje turėjau TV kortą, kurios pagalba ekrano šone nuolat sukdavosi kokia nors TV programa. Nesvarbu ar ji įdomi, ar ne: buvo kaip fonas dirbant kompiuteriu. Kortą pardaviau kartu su senu staliniu kompiuteriu. Dar svarsčiau nusipirkti ką nors panašaus nešiojamajam, bet pamaniau, kad neverta – senai nusivylęs lietuviškų televizijų programa.

Serialai

Jau ilgą laiką savo mėgstamiausius TV serialus (LOST, Prison Break, Desperate Housewives, Jericho ir kt.) žiūriu kitą dieną po parodymo Amerikoje. Viskas prasidėjo nuo Prison Break: per TV3 pamatytos kelios pirmojo sezono serijos taip patiko, kad nenorėjau laukti savaitėm sužinoti kaip ten viskas vyks toliau ir pradėjau siųstis internetu. Dabar nors vis tiek tenka laukt, bet matau naujausias serijas ir senai pamiršau ką reiškia žiūrėti serialą su reklamom. :o)

Lietuvoje rodomi tie patys serialai nuolat atsilieka bent vienu sezonu, nes televizijos neįperka naujausių serijų. Esu tikras, kad niekada ir neįpirks…

Diskusijų laidos

Lietuviai apskritai nemoka televizijose diskutuoti, o laidų vedėjai nesugeba tų diskusijų suvaldyti darydami vien tik šou. Paimtų ir padarytų rimtus debatus pagal taisykles, kuomet dalyvauja dvi diskutuojančios pusės ir pateikia argumentus, o vėliau kita pusė tuos argumentus bando „atmušti“. Šneka po vieną ir tvarkingai, o kompetetinga komisija skaičiuodama taškus įvertina kas laimėjo. Baikit, nuoooobodu! Žiūrovams reikia replikomis ir emocijomis be argumentų besisvaidančių dalyvių vargiai išmanančių savo sritį. Per tuos šūkaliojimus daug kas net nepastebi koks laidos vedėjas būna šališkas…

Žinių laidos

Kam įdomu žiūrėti laidas, kuriose 90% naujienų yra blogos? Karas ten, konfliktai šen, politikai vaidijasi, tas papjovė žmoną, kitas išprievartavo draugę, avarijoje penki žuvo… Kur geros žinios apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje? Ai, kam čia įdomus Vingių Jonas vienas pats sukūręs sėkmingą ūkį ir apdirbantis 100 ha laukus. Geriau pažiūrėkim kaip Vingių Jono kaimynas prisigėręs vairavo automobilį ir padarė avariją, kurioje žuvo pėstysis…

Filmai

„Puikus filmas, kurį įdomu pažiūrėti ir dar kartą!“ – taip pristato penktadienį rodomą filmą anonse. Nelabai ką pristatymui originaliau ir sugalvosi, kai filmas rodomas jau dešimtą kartą. :o) Televizijos per sezoną nusiperka 5-10 „naujų“ penkių metų senumo filmų, o spragą tenka pildyti jau rodytais…

Autorinės programos

Kažkoks košmaras. „Vaiduoklius“ medžiojančios žvaigždės, tos pačios žvaigždės po to vykdydamos žiūrovų nurodymus lenda po automobilio ratais ar į ledinį vandenį, surežisuotos detektyvų situacijos taip ir tiesiog prašo kuo greičiau paspausti „OFF“ mygtuką televizoriaus pultelyje. Geriau palauksiu Čekuolio laidos, tai nors žiūrėdamas apsišviesiu visapusiškai.

Publicistika

Tik įvyko kas nors Lietuvoje, neabejokite – visos publicistinės laidos būtinai apie tai papasakos. Ir pasakos ne tik vienoje laidoje, o išsiplės per kelias. Dramatiškai, su užuojautos ar nuostabos kupinais laidos vedėju ir interviu imančių žurnalistų veidais, pateikdami tik tuos faktus, kurie sukelia emocijas. Objektyvumas? Lietuviškos medijos žodyne toks žodis neegzistuoja. :o)

Į ką orientuojasi televizijos?

Tikrai ne į šiuolaikinį kokybės iekantį žiūrovą. Atrodo ne tik laikraščiai bulvariškėja, televizijos irgi stengiasi neatsilikti. Tai darosi akivaizdu su ypač populiarėjančia vadinama „geltonąja publicistika“, pasakojančia pletkus ir rodančią įžymių žmonių vakarėlius. Amerikoje netgi yra terminas apibūdinantis tokias laidas: „disposable TV“. Taikliai apibūdina: pažiūrėjai ir išmetei. Ar neatsitiks taip, kad išmesim ne tik laidas, bet ir jas rodančius televizorius?

Jeigu šis įrašas patiko, nepatingėkit pakomentuoti arba užsiprenumeruoti RSS srautą.