Geriausio ir didžiausio lietuviško tinklaraščio autorius jau kurį laiką renka lietuviškų tinklaraščių žinyną, į kurį garbės patekti turėjo ir šis blogas. Jau senokai vienastoks manęs prašė trumpo šio tinklaraščio aprašymo, kurio nesulaukęs ėmė ir aprašė savaip ir su tuo aprašymu idealiai pataikė į dešimtuką. Tik perskaitęs paskutinį sakinį supratau kad čia iš tiesų mano asmeninių atradimų, minčių ir idėjų namai.

Tinklaraščio aprašymo sukurti negalėjau, nes paprasčiausiai jį ir dabar vienpusiškai sunku apibūdinti. Žvilgtelėkite į kategorijų sąrašą dešinėje ir rasite visko: nuo mano aptiktų įdomybių internete ar gyvenime iki meninės saviraiškos bandymų piešiant. Perpieštas logotipo variantas, kurį panaudojau įrašo iliustracijai yra vienas iš jų. :)

Iš pradžių labai didelę dalį įrašų užėmė nuotraukos, nes jomis bandžiau pildyti „tuščių dienų“ spragą, kad tinklaraštis būtų nuolat atnaujinamas. Patekęs į tuo metu dar egzistavusį vienotokio atradimų skyrelį, buvau apibūdintas kaip pusiau foto tinklaraštis, nors pats net nežinojau kuom dar ketinu būti ir apie ką rašysiu. :) Nuotraukos galų gale išseko ir jau gan senai jų nebededu, nors turiu jų gigabaitais, bet nieko kas būtų įdomu tau, mano skaitytojau. Fotografavimas yra vienas iš mano hobių, todėl pavasarėjant būtinai prigriebsiu savo foto techniką ir pasileisiu į laukus gaudyti makro kadrų, kuriuos būtinai parodysiu čia.

Pradėjęs rašyti aš tikrai negalvojau kurti teminį tinklaraštį. Jei rašyti teminį tinklaraštį tuomet apie ką? Aš visiškai nenoriu pasakoti apie programavimą, jo subtilumus, atradimus ir parašytą „gražų kodą“. Kiekvieną dieną programuodamas daugiau nei po 8 valandas aš mažiausiai noriu apie tai rašyti dar ir savo malonumui. :) Todėl šis tinklaraštis ir yra tik minimaliai techniškas, nes rašau kiekvienam savo skaitytojui, kuriam gal net nemotais PHP, C#, C++ ir dar daug kitų baisių ir nesuprantamų sutrumpinimų. Aš geriau vietoj rašymo apie programavimą, sukursiu dar ką nors tokio kaip blogeriai.net ar blogeriai.lt :)

Pats būdamas įvairiapusis žmogus tą bandau perteikti ir savo tinklaraštyje. Nors didžiąją dalį dienos praleidžiu prie kompiuterio, laisvalaikiu dar mėgstu papiešti su planšete (hmm… čia irgi sėdėjimas prie kompiuterio), pagroti savo elektroniniu pianinu ir fotografuoti. Net keista, kaip drastiškai pasikeitė mano hobiai per pastaruosius aštuonis metus po mokyklos baigimo. Ten viskas buvo atvirkščiai: muzika, dailė ir kiti menai buvo tik labai lengva pamoka, per kurią darydavau kitų pamokų namų darbus, o didžiausiais hobis buvo programavimas ir kompiuterio narstymas po mikroschemą. :)

Tikriausiai tokius drastiškus pomėgių pasikeitimus sąlygoja poreikis kas tam tikrą laiką keistis pačiam. Juk galų gale įgrysta ir toks pats maistas ar apdaras, tai kodėl to negali būti su pomėgiais ir hobiais?

Kaip šiandien prisimenu vieną savo fizikos mokytoją, kuris pasakojo, kad jaunas būdamas programavo kompiuteriais (dar tais griozdiškais) ir vieną dieną galų gale nusprendę į tai spjauti, nes užkniso nuolatinis stresas ir galvos laužymas. Išėjo mokytojaut. Mintyse juokiausi iš jo, galvojau: „visai durnas, kaip galima atsisakyti tokio įdomaus darbo?“. Dabar jau ir pats kada nors tikiuosi, kad galėsiu dirbti mažiau atsakomybės ir streso reikalaujantį darbą (gal į Makdonaldą varyti, kaip filme „Amerikietiškos grožybės“? ;) ), o gal ir iš viso nedirbti. Kad ir kaip ten bebūtų, arvydas.net visada liks mano asmeninių atradimų, minčių ir idėjų namai.

Jeigu šis įrašas patiko, nepatingėkit pakomentuoti arba užsiprenumeruoti RSS srautą.