LANVA prieš internetą: karas tęsiasi

microsoft-eula-search

Internete ir toliau aršiai verda diskusijos dėl LANVOS bandymų pažaboti piratavimą. Omnitel naujienų grupėse radau asociacijai užduotą klausimą ir LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus atsakymą. Kas uždavė klausimą nežinau ir tai nėra labai svarbu, mums labai įdomūs atsakymai. Pusė atsakymo – kliedesiai, nes pirmininkas pats nesupranta kuom remiasi P2P tinklai. Tam, kad galėčiau konstruktyviai diskutuoti, parsisiunčiau iš Microsoft oficialią Windows 7 Ultimate licencinę sutartį Windows 7_Ultimate_English.pdf. Kitos Windows 7 licencijos versijos yra panašios todėl pasinaudosiu šia.

Vytas Simanavičius: <…> Del atsisiuntimu- 6 proc. uz tuscias laikmenas mokame uz tai, kad asmeniniais tikslais atsigaminame is teisetos kopijos sau viena kopija. Uz nieka kita nemokame.

O čia tai naujiena! 6% mokame praktiškai už orą, nes Microsoft (ir kitos programinės įrangos kompanijos) suteikia teisę pasidarytiprograminės įrangos atsargines kopijas savo asmeniniams tikslams visiškai nemokamai.

Microsoft EULA: 10. BACKUP COPY.

a.  Media. If you acquired the software on a disc or other media, you may make one backup copy of the media. You may use it only to reinstall the software on the licensed computer.
b.  Electronic Download. If you purchased and downloaded the software online, you may make one copy of the software on a disc or other media in order to install the software on a computer. You may also use it to reinstall the software on the licensed computer.

Aiškiai parašyta: galima darytis kopijas. Toks įstatymas, kur apmokestinami legalūs dalykai gali praeiti tik Marijos Žemėj.

Vytas Simanavičius: Del programines irangos- P2P tinkle pazeidziamos vieso paskelbimo teises. Tai visai skirtinga nuo idiegimo licencijos. Taip pat trial versijas galima parsisiusti is to tinklapio, is kurio leidzia kurejas.

Paskelbimo teisės yra aprašomos autoriaus, o ne sukuriamos Lietuvos įstatymų. Microsoft licencinio dokumento pradžioje yra aiškiai parašyta: „By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, return it to the retailer for a refund or credit.“ Išvertus pradžią: „Naudodami šią programinę įrangą…“. Skaitom dar kartą: NAU-DO-DA-MI. Jei naudoju, tuomet man galioja įsipareigojimai ir teisės, jei nenaudoju, tuomet programinė įranga man yra tik bitų kratinys. Džiugas iš nežinau.lt visiškai teisus – licencinė sutartis „pasirašoma“ tada kai nuspaudi mygtuką „Accept licence aggreement“ diegimo proceso metu.

Prie V. Simanavičiaus laiško prisegtoje įstatymo išraukoje parašyta:  „Neteisetas literaturos, mokslo ar meno kurinio (iskaitant kompiuteriu programas ir duomenu bazes) <…>“. Pagal Microsoft licencinę sutartį viskas yra teisėta, todėl nusižengimo nėra.

Vytas Simanavičius: Na del kompanijos dydzio ne esme- mes pasirinkome si produkta, nes giname teises. Giname ir ne tik programines irangos gamintojus. Bus ir kitu kompaniju ieskiniu, neuzilgo. Sekancia byla baigiame suruosti.

Taip, ginti teises reikia, bet tai reikia daryti logiškais ir įstatymiškais būdais.

Vytas Simanavičius: Del nemokamos irangos- tokios isviso nera. Updeitai ir kt. kainuoja. O Linux specialistu Lietuvoje nera daug. Ir jei valstybe pereitu prie sios irangos, aptarnavimas ir zmoniu mokymas kainuotu keleta kartu daugiau, negu dabr parkama programine iranga. Argi jus tikite, kad ka nors galima gauti nemokamai? Taip tik prie saves prisirisa gamintojas, ar paslaugos teikejas. Paskui jau reikia uz viska moketi.

Kaip tai nėra??? Linux kainuoja lygiai 0 Lt, Linux programinės įrangos atnaujinimai kainuoja lygiai 0 Lt. Jeigu valstybė pereitų prie Linux, ji galėtų sutaupyti milijonus litų, kaip tai sėkmingai padarė kitos šalys. Negražu yra kalbėti neišmanant situacijos ir apie specialistų skaičių. Po šių žodžių ryškėja vaizdas, kad LANVA ir Microsoft turi būti kažkaip susiję.

Vytas Simanavičius: Taip pat del IP adresu. Jei zinote P2P principa, turite zinoti, kad vienas aplankas yra „sharintas“ ir i jusu komiuteri niekas nesilauzia. Jus patys suteikiate prieiga. Per sia prieiga galima ir virusu prisirinkti, ir kitus svarbius duomenis, kaip pvz. pasijungimus i bankus, slaptazodzius prarasti. Todel geriausia iseitis- ja nesinaudoti.

Kas čia per svaičiojimai? Jei kalba vyksta apie Torrent tinklus, tai dalinamasi tik konkrečiais failais, o ne katalogais. DC++ failų dalinimosi klientinės programos leidžia pasidalinti katalogais, bet neleidžia nieko į juos rašyti. Virusų galima prisigaudyti parsisiuntus bet kokią programinę įrangą iš nepatikimų šaltinių, bet tikrai ne dėl P2P programinės įrangos kaltės. Skype irgi veikia P2P principu, tai ją dabar mest lauk?

Perskaičius LANVA pirmininko atsakymus dabar galvoje skamba vienas žodis: NEKOMPETENCIJA. Oj tu varge vargeli… ir kaip tokie  neišmanėliai sugeba užimti tokias pareigas?..

Pabaigai, p. Vytai Simanavičiau, prašau gerbti lietuvių kalbą ir rašyti lietuviškais rašmenimis. Tam tereikia nuspausti Alt+Shift ir lietuviškos raidės bus klaviatūros viršuje vietoj skaičių.

Jeigu šis įrašas patiko, nepatingėkit pakomentuoti arba užsiprenumeruoti RSS srautą.

51 komentaras

  1. dėl lietuvybės tai įvairiai. pas mane ctrl+shift.
    bet ne čia esmė.
    išdėstytos mintys teisingos. sutikčiau. su sąlyga — jei argumentus įvertintu teisininkas. remdamasis tiek mūsų, tiek tarptautine teise.
    jei MS leidžia, bet pas mus neleidžiama, nieko nepadarysi — nevalia.

  2. Mažutė pastabėlė – tuščios laikmenos apmokestinamos dar ir dėl filmų ir muzikos kopijavimo, ne vien dėl programinės įrangos.

    O šiaip, V.Simanavičius yra tikras EPIC FAIL, visiškai nesigaudo ten, kur lenda :-( Ir tai yra liūdna, nes per tokius kenčia kiti.

  3. > Vytas Simanavičius: Del nemokamos irangos- tokios isviso nera.

    Na nereik pazodziui suprast. Is dalies tiesa sako
    Cia labiau kalbama apie visa prieziura, vartotoju apmokymus, supporta.
    Labai daug kas daug ka siunciasi, naudoja nelegaliai ir dar putojasi)

    • Kaip tik reikia suprasti pažodžiui. Nesvarbu ką naudoja įmonė: Windows, Linux ar MacOSX, vis tiek reikės žmonių, kurie prižiūrės programinės įrangos ūkį ir tai visiškai nepriklauso nuo to ar už pačią programinę įrangą reikia mokėti pinigus ar ji gaunama nemokamai.

      • būtent, daugelis „pamiršta“ šį priežiūros faktą, ir teigia, kad linux naudojimo atveju bus brangesnė priežiūra. iš tikro tai bus visiškai tas pats , nes jei atsiras rinka linuxiniams kompams prižiūrėti, atsiras ir kas siūlo paslaugas, ir nebrangiai. plius linuxiniams kompams (kolkas) nereikia antivirusų, tai susitaupo ir dar šiuo klausimu, ir mažiau adminų dėmesio reikia kompams. tik tiek, kad būtų papildomai išlaidų darbuotojų kursams apmokant dirbti su linux, bet tai irgi toks pat dalykas, kaip ir su windows – jei žmogus nemoka, eina į kursus.

  4. O kodėl visi užmiršta faktą, kad tie kas siuntėsi Windows 7 Ultimate iš LM iš tikro vogė, ir kad daugelis LM vartotojų kasdien vagią? Kad kiek berastume „teisinių“ pasiteisinimu, faktas lieka faktu, kasdien vagiam muziką, serialus, filmus, programas. Kad jei policija apsilankys pas tuos 106, tai ras tiek nelegaliai gauto turinio kompiuteriuose, kad net nereiks naudoti windows 7 siuntimo fakto, kuris yra toks su daug klaustukų, bus faktai.

    • Aš asmeniškai nieko nevagiu,sorry,aš dalinuosi:)Aš nesilaužiu į microsoftą,sony records ar dar ką nors panašaus,ir nevagiu iš jų nei dainų,nei filmų ar progų.Aš tik pasižiuriu,pasiklausau,pasibandau,tai ką mano draugas turi ir leidžia:) Įdomu, kaip tu elgiesi,kai ateini pas draugą,ir jis paleidžia kokį nors legaliai įsigytą diską?Tu turbūt šauki-oi oi išjunk, aš neturiu teisės klausytis:DDD

  5. Parašiau jau ir antrą dalį – atsakydamas į Liutauro argumentus.

    >Šilas
    Tavo įtarimai gali būti be pagrindo. :) Lanva veiksmai yra teisiniai, todėl tai ne principo ginčas, o teisinių aspektų svarstymas konkrečiu atveju.

    Gal policija, be perspėjimo pas visus iš eilės eidama surastų dar baisesnių dalykų, nei nelegalūs failai kompiuteryje, bet tai nereiškia, kad ji turi vaikščioti kur panorėjus ir kada panorėjus.

  6. tik man dar vienas klausimas iškilo: kokiu pagrindu ir kokiomis formulėmis apskaičiuojama žala programinės įrangos gamintojui? straipsnyje rašoma, jog ten windowsai kainuoja ~700lt, o nuostoliai gamintojui už parsisiuntimą ~50 000 vos ne (nepamenu tiksliai). kažkaip skamba lyg tie nuostoliai būtų „iš lempos“…

  7. Kad aš kaip suprantu, LANVA kaltina tuos žmogelius ne dėl parsisiuntimo (kas iš esmės turbūt neuždrausta – jeigu nenaudoji), o dėl _platinimo_. O čia jau gynybai galioja iš esmės tik Liutauro argumentai.

  8. Dar vienas dalykas jei jei ATSTOVAUJA MS teises tai pirmiausia ka turejo padaryti tai pranesti Linkomanijai apie ju saugoma Windoze o ne siustis platinti ir sakyti pagavom, juk neuzkertant kelio y nusikaltima irgi nusikaltimas? AR AS CIA NESAMONES SNEKU?

  9. Ponas Arvydai,

    šaunus straipsnis, tik pačiam žinių matomai irgi reikėtų pasirinkti.

    Jūs sakote, kad „Kaip tai nėra??? Linux kainuoja lygiai 0 Lt, Linux programinės įrangos atnaujinimai kainuoja lygiai 0 Lt. “

    Simanavičius teisus, kad nėra jokios nemokamos įrangos.
    Tai, kad _vartotojui_ ji nekainuoja, yra viena, o sukūrimo kaštai tai yra visai kas kita. Linux distribucijas kuria žmonės, jų darbo valandos kainuoja.

    O šita diskusija yra visiškai be pagrindo, kadangi IP -joks ne įrodymas, jo neužtenka teismui. Ir čia nėra jokio klausimo gal, tiesiog reikia turėti bent minimalų teisinį išsilavinimą.

    Kratos daromos tik baudžiamojo proceso metu, o čia grėstų tik administracinis. Neužkasinėkit kompų, mielieji, neverta :)

    Beje, koks Lanvos statusas? Man toks įspūdis kad tai komercinė pelno _siekianti_ organizacija, kuri jokių įgaliojimų sekti vartotojus neturi. Man atrodo mielajam baltajam megztukui jau pradeda drebėt kėdė.. Lietuvos autorių teises gina kita organizacija – LATGA.


    • Simanavičius teisus, kad nėra jokios nemokamos įrangos.
      Tai, kad _vartotojui_ ji nekainuoja, yra viena, o sukūrimo kaštai tai yra visai kas kita. Linux distribucijas kuria žmonės, jų darbo valandos kainuoja.

      Būtent kalba ir vyko apie nemokamą programinę įrangą galutiniam vartotojui. Tik labai maža dalis Linux programuotojų gauna pinigus už tai, kad tobulina šią OS. Taip, jų darbo laikas kainuoja, bet aš kaip galutinis vartotojas už Linux OS sumoku lygiai 0 Lt ir to tu tiesiog negali paneigti.

  10. Straipnis gal ir nera blogas , BET nusikalbeta apie Linux. Kodel dauguma mano, kad perejimas prie linux nekainuotu nieko? Dauguma matyt isivaizduoja istaiga tik su sekretore, kuri skaito delfi, naudojasi ms excel programa ir krapsto nosi? Niekas nepagalvoja, kad yra didziules duomenu bazes, kruvos dokumentu (kuriuos tarkim atidarant su openoffice butu iskraipomi duomenys), specifines apskaitos programos ir taip toliau. Perejimas ir zmoniu perkvalifikavimas, ar apmokymas (kaip norit taip vadinkit) kainuotu didelius pinigus. Speficiniu programu kurejai turetu padaryti linux porta, o tai irgi kainuotu, jei jie isvis ji darytu. Zodziu yra daugybe niuansiu, todel negalima teigti, kad visa tai nekainuotu nieko…

    • Ph03n1x, labai teisingi argumentai dėl Linux ir jie man yra žinomi. Iš esmės bet kokio programinio produkto naudojimas visada turi tam tikrą inerciją: negalima tiesiog imti ir peršokti prie kitos sistemos. Tokio tipo investicijos yra ilgalaikės ir jos atsiperka su laiku: apmokinti vartotojus reikia tik vieną kartą ir suderinamumą su ankstesnėmis sistemomis reikia spręsti taip pat tik vieną kartą, bet mokėti už programų licencijas nebereikia daugiau niekada. Ilgalaikėms prognozėmis atviro kodo sistemos atsiperka.

      Apie konkrečius skaičius gali pasiskaityti Balsas.lt straipsnyje http://www.balsas.lt/naujiena/317706 .


      < ...> Nesunku suskaičiuoti, kad 30 tūkst. valdininkų armija, perėjusi prie „Atvirojo kodo“ programų, sutaupytų apie 350 mln. mokesčių mokėtojų pinigų < ...>

      Sistemų keitimas visada turi tam tikra riziką, bet tam yra žmonės, kad tą riziką įvertintų ir sumažintų, o dėl 350 mln Lt manau tikrai verta.

  11. Nu jei versim tik mums reikalingas dalis, tai jo, straipsnis teisingas, BET:

    „8. SCOPE OF LICENSE bla bla You may not:
    publish the software for others to copy; “

    leechinam ir ir seedinam? aka publikuojam softa kitiems nusikopijuoti (labai tikiusoi, kad lanva užsirašė IP tų, kurie turėjo 100% (ir taip trackeris ta raportuoja viešai)).

    Toliau patiklsinam neteisingą arvydo interpretaciją apie BACKUP:

    „Media. If you acquired the software on a disc or other media, you may make one backup copy
    of the media. You may use it only to reinstall the software on the licensed computer. “

    reinstall ką reiškia? įdiegti ar įdiegti pakartotinai? reiškia „backup“ kopiją galima naudoti tik pakartotiniam įdiegimui. ;]

    neinterpretuojam kaip norim ir viskas čia gerai gaunasi ;]

    • Geras patebėjimas, kurį praleidai. Esi teisus, bet perskaityk pradžią: taisyklės galioja TIK jeigu programinę įrangą naudoji ir ne jokiu kitu atveju. Kitaip sakant, jei neįsidiegei, programinė įranga yra tik baitų kratinys.

      • taip, copyrightas gal ir galioja tik su juo sutikus ir naudojant programinę įrangą, bet Lietuvos įstatymai gina ne tik eilinius žmogelius, bet ir kompanijas/korporacijas. Kur tyngiu ieškoti, bet tikrai yra kažkas apie kopijavimą/plagijavimą/vagystę ką galima pritaikyt.

        Beto aš čia ginčiuojuosi ne už lanvą, bet dėl pačio ginčo ;]

        • Tai mes čia visi ginčijamės dėl ginčo ;)

          Tam pačiam pirmininko komentare prisegta dalis priimto įstatymo „214(10) straipsnis. Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu pažeidimas“.


          Neteisetas literaturos, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuteriu programas < ...>

          Aš neteisininkas, bet kiek žinau teisininkai knisasi prie atskirų žodžių. Man čia nepatinka žodis „neteisėtas“. Kas tuomet yra teisėta? Mano supratimu viskas iki tol kol nesutinki su EULA. Jei su ja sutikai, tada visi tavo veiksmai gali būti panaudoti prieš tave, o iki tol gaudyk vėją laukuose.

  12. Man atrodo,kad problema tame,kad sumalta pirato sąvoka. Reikėtų galų gale apsispręsti, kas tas piratas! Ar piratas -vagis, kuris vagia tai kas yra užrakinta,uždrausta? Na tipo:tu kažką turi savo kompe,o kažkas įsilaužia į tavo kompsę ir pavagia,tarkim,dainuškes,filmuškes ir t.t. ir pan. O arba piratas yra tas,kuris ateina pas tave į svečius,ir sako:
    -Nu davaj,paklausom, ką čia gero turi?… Tai ką neduosit?

  13. Galiu. Nes pagal instrukcija bibliotekoje galima daryti kopijas tiriamiesiams ir edukaciniams tikslams. Taigi, tokiems dalykams ne tai, kad pasiklausyti, bet ko gero ir irasyti i CD galima, hahahaha!

  14. Taip ir įsivaizduoju-klausais savo 300 kart legalaus muzono,ir įena tavo mama,sesuo,brolis,meilužė ar šiaip kas:) Nu ir ką? Staigiai,labai staigiai išjungi? Nes jie neturi teisės klausytis?Bet juk neišjungi,ar ne? Tai kuo blogesni milijonai torentų klientų už tavo meilužę?No offence:)

  15. Taiklus straipsnis, labai i temą, dėkui.
    Nesutinku dėl „nemokamų“ Linuxų, jie pigesni nei MS, bet tikrai nėra nemokami. Kas diegė savo įmonese, tie žino.

    Norėčiau praplėsti šią, Džiugo taip pat paliestą temą, „licencinė sutartis “pasirašoma” tada kai nuspaudi mygtuką “Accept licence aggreement” diegimo proceso metu.“ Sulaužoma, jei diegi nukrakintą versiją, už tai galima bausti, ką ir darė visokiose įmonėse neperseniausiai. Kas, beje, labai paskatino legalizuoti arbe pereiti prie open office.

    Ir pabaigai is torentfreak:
    in America there are tens of thousands of children in jail because they were caught downloading mp3s

    in Texa there are 3 little girls on death row, they have been there for 4 years already, the RIAA is waiting until they are 18 when they can then legally execute them

    • Na ir kame gi Linuksai mokami? Uz ka moketi reikia? Instaliavimas – paprastas. Po instaliavimo vartojimas is karto imanomas. Programu diegimas – paprastas. OS atnaujinimas – dar paprastesnis. (Po paprastu reikia suprasti, kad uztenka viena ikona nuspausti ir mygktuka Start. Ivedus slaptazodi daugiau nieko atlikti nereikia.) SOHO Linukso pilnai pakanka, mokyklose – turi buti tiktai Linuksai.

      • Ponai, niekad nesako, kad už linux reikia mokėti namų vartotojams. BET. Pažiūrėkime iš kitos pusės. Ar yra nemokamas jos palaikymas (support)?. Ar būdamas bent vidutinės (sakykim apie 1000 darbo vietų) įmonės vadovu, rizikuotumėte pereiti ant Linux, nepirkdamas palaikymo? O jei kažkoks bugas tik pyst ir išlenda? Taip, MS nėra gėris, bet aišku, kad jis tą bugą ištaisys tarkim per savaitę. O kaip su Linux garantija, jei nėra supporto? Taip ir gaunasi, kad perki distribuciją su supportu. Tai jau pradeda kainuoti ir nėra visai nemokama.
        Antivirusai. Taip, Linux nereikia antiviruso, tas tiesa. O kaip manote, ar nereikia antiviruso Linuxiniam serveriui, kuriame daugybė userių deda failus? Sakyčiau, kad reikia tam, jog tikrintų tuos failus ir kiti useriai neparsitemptų užkrėstos info.
        Finansinės programos. Praktiškai nedaromos Linux terpei. Aišku, dėja, labai gaila, bet kol kas tokia padėtis. Yra ir kitokio softo, kuriop analogo Linux’e nėra, tenka naudoti MS.
        Pats naudoju ir tai, ir tai, tiesiog nereikia vienur matyti vien pliusus, o kitur vien minusus. Reikia kiek galima objektyviai žiūrėti į abi puses.

      • Nesvaikit su tuo linux. Netinkamas korporatyviniam darbui. Užjaučiu adminą, kuriam tektų prižiūrėt kokia 100 linux darbo vietų. Užsiknistų. Jokio tvarkingo centralizuoto valdymo. Paimkim MS produktus (Active directory, group policy ir tt) tuo požiūriu – linuxui kaip iki mėnulio. Softas sakot nemokamas? Ale kad bugų pilnas. Elementarus MS Office formatų palaikymas OpenOffice nesutvarkytas – paimam kokį rimtesnį .xls su keletu macrosų ir turim „žopą“. Na bet čia jau aukštesniam lygyje turi būt sprendžiamas, kad būtų pereinamas prie .odf formato… Atnaujinimas… Kokia distribucijų gyvenimo trukmė? 2 metai? 3? Kiek palaikymas vykdomas? Windows atveju turim kur kas priimtinesnius skaičius.

        Galima būtų tęst ir tęst…

        PS. Nepagalvokit, kad aš už LANVĄ ir linux nepatinka. Linux man baigias, kai įjungiamas GUI.

        • Na Solaris tokia problema issprestu, zinoma. Netikiu, kad Linuksas nesugebetu isspresti tokiu problemu. Softas jo, yra bugu. Bet tik ne kritiniame – internetas, ofiso aplikacijos etc. Debiano ir Ubuntu distribuciju terminai yra gana lankstus, kita vertus, reikia prisiminti MS chochmas – XP supporta nutraukia, kad pirktu Vista, pastaroji neveikia normaliai, kompiuteriu gamintojai sugrizta prie XP ir t.t. Juk buvo taip? Problema akivaizdi: Linuksui reikia specialistu. Specialistu nebus, pakol mokyklos nepereis prie Linukso.

          • XP nuo 2002 metų eina. Kiek čia bus? 7 metai. Palaikymas oficialiai deklaruotas iki 2014. Kuri linux distra tą gali pasiūlyt?

            Vista nėr tokia tragiškai bloga, bet man pavyko ją praleisti jos išvengti.

            Dėl mokyklų – sutinku. Mokyt turi ne MS produktų, o apskritai kompiuterinio raštingumo. Linuxas tam pats tas.
            Dabar gi turim armiją billo nubukintų juzerių, kurie kuo toliaua, tuo bukesni daros, nes billas už juos viską apgalvoja (ir nevisuomet teisingai)…

            Debian jėga. O va su Ubuntu man nesisekė – kažkoks kratinys pasirodė. Tai dependecai nesutvarkyti, tai dar ko trūksta. Debian stabilumas ir konservatyvumas man labiau prie širdies.

  16. Atgalinis pranešimas: LANVA, linkomanija, piratavimas ir t.t. · Radiocool.lt

    • Nesu isitikines, bet XP turejo kazkoki kazusa su termais, kada buvo pareikstas, jog nutraukiamas supportas del Vistos marketingo, bet veliau turejo buti atsauktas, matyt.

      Ubuntu yra padarytas ant Debiano platformos. Jis yra labiau pritaikytas eiliniam useriui, kada Debiane karts nuo karto gali prireikti fundamentaliu ziniu.

  17. Sugraudino.
    Atnaujinimas Linuksui yra. Tai yra Sysem update opcija, kuri gali buti paleidziama kaip automatiskai, taip ir paties vartotojo. Suporto (telefonu), teisybe, Linuksui nera (o Sun OS jis kainuoja daug pinigu). Bet tam ir yra skirta darbuotojas didelesnese istaigose, kad problemas sprestu.
    Toliau. Apie 90% serveriu sukasi ant Linukso. Nes nemokama, o moketi stuka euru Mikrosoftui ne kiekvienas isgali.

    • Apie perkamą Red Hat supportą irgi ko gero geriau neminėti, nes „sugraudins“? O tie, kurie perka Sun OS tai irgi gaunasi idiotai, nes gi Linuxui nekainuoja? O ką darbuotojas padarys, jei pasireikš bugas – pasakys valdžiai „palaukite, kol koks nors geras dėdė pataisys klaidą ir ateis pataisymai“? Nuostabi išeitis. Tam ir perkamas tas supportas (nebūtinai telefoninis), kad išvengti pasikabinimo vien ant įmonės darbuotojo, kuris negali žinoti absoliučiai visko, o ir pasitikėti vien krūvos forumų išmintimi irgi ne visada priimtina. Taip ir pasidaro ne visiškas nemokamumas.
      Taip, sukasi ant Linuxo dauguma serverių, ir ką? Kaip sakiau – kiekvienu atveju reikia žiūrėti ir derinti pagal poreikius, o ne šaukti MS sux, o Linux, MAC OS ir dar kažkas vien gerai ir nemokamai.
      Linux yra gerai, bet ne visur ir ne visada gaunasi paprastai, nemokamai ir neskausmingai pakeisti.

      p.s. tokie, kurie visus, kurie nėra pašvesti į gilias Linuxo paslaptis, laiko durniais, nesuprantančiais šio išgelbėjimo, daro labai didelę žalą to paties open source plitimui…
      p.s.2. labai nemaža dalis SOHO userių manau neturi jokio noro gilintis kuriai distribucijai atsisiuntė paketą ir jei jam jis nesiinstaliuoja tiesiog ikonos paspaudimu, o reikia jį paleidinėti per konsolę, tiesiog mes velniop tai ir eis atgal prie MS

  18. O prie ko cia Sun OS pirkimas? Sun isleido 500 000 000 USD (puse milijardo) Solaris 10 sukurimui ir platina ji nemokamai. Ir tai geriausiai veikianti OS, jeigu tik tamsto iranga ja isnes, nes ant be ko nesisuka. Jeigu nori, kad ant bet ko suktusi (nors irgi ne visada) – galima pasirinkti OpenSolaris. Nemokama.

    Dar norejau prideti del finansiniu operaciju. Bala nemate bankus – jie turi prisivoge pinigu, gali leisti kur tik nori. Bet visai nesenai, pries pora menesiu, Oracle nusipirko Sun. Tai ka, atviras kodas vel netinka?

    Nera jokiu reikalavimu, kuriu nesugebetu patenkinti atviras koda serveriams. Apache paleisti paprasta, kaip tinkarasti Wordprese susikurti. (Ko gero, paprasciau). Bet tam reikia moketi naudotis teksto procesoriumi vi, nes su Wordu nepavyks eiluciu irasyti. Tai ka, nori pasakyti, kad nera rezono mokinius naudotis kereplisku vi, bet mokyti Wordo (ar priversti isigyti kokias debiliskas ECDL)?

    • Gerbiamasis, noriu pasakyti tik vieną: mokykloje ar dar kur neturi būti mokoma TIK Windows, TIK Linux ar TIK MAC OS. Turi būti sudaromos galimybės pamatyti vieno ir kito produkto privalumus, trūkūmus, naudojimosi įpatybes.
      Turi būti paaiškinama kas yra nemokama, iki kokio laipsnio nemokama ir kada bei kokiomis aplinkybėmis tai pasidaro mokama.
      Neturi būti ir negalima versti naudotis vien open source, sakant, kad tai dieviška, o ką siūlo MS yra šūdas, kaip ir negalima reikalauti naudoti vien MS, sakant, kad Linux – blogai. Turi būti laisvas žmogaus pasirinkimas. Todėl į frazes „mokyklose turi būti vien Linux“ reaguoju labai neigiamai.
      Ir dar kaip pabaigai. Kaip minėjau, siūlau žiūrėti plačiau. Yra alternatyvos, tereikia pasistengti nešališkai, be išankstinio nusistatymo paaiškinti, parodyti. Kaip minėjau, to trūksta ir open source, ir MS propaguotojų bendruomenėms. Nei Linux, nei Windows, nei Solaris nėra kažkas super idealaus ir be trūkūmų.

    • Pats aiškinai apie mokyma dirbti su vi, o ne Word’u, o dabar jau aiškini, kad mokykloje apskritai nebereikia mokinti, nors vėl gi pabrėži, jog su Microsoftu ne kažin ko teišmoksi :)
      Kaip jau minėjau, tiesiog pradėk žiūrėti ne taip kompleksuotai – pasaulyje egzistuoje ne vien Word Press ir Linux :)
      Kažkodėl kai tik pasiūloma leisti žmonėms matyti abidvi puses ir leisti jam rinktis, open source šalininkai puola nusikinėti temos kitur. Ką gi, geros kloties ir toliau :)
      Dėkui už diskusiją, savo nuomonę išsakiau, daugiau Jūsų demėsio nebenukreipinėsiu.

  19. Klausyk, neiškraipyk mano žodžių. Tai, kas turi būti mokoma mokykose, yra skaičiavimo mokslo pagrindai (Computing Science), t.y. kas yra kompiuteris ir kaip su juo dirbti. Savaime aišku, tokių dalykų galima efektyviau apmokyti su Linuksu, Išaiškinti, kas yra kernelis ir kaip jis veikia ant Vindovsų yra NEĮMANOMA. Taškas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *