Nuotrauka iš walpaperpimper.com

Perskaičiau šiandien Linuxoido straipsnį apie tai kodėl linuxai nepajėgia išstumti Windows ir noriu paprieštarauti ten išsakytai nuomonei. Windows vartotojų nenorą pereiti prie Linux lemia dvi pagrindinės priežastys: per didelis prisirišimas prie daugiau nei dešimtmetį naudojamų Windows technologijų ir nesugebėjimas išmokti operacinės sistemos, kurioje viskas yra šiek tiek kitaip nei jau įprastuose Windows. Linuxoido išvardinti rinkos segmentai tėra viena iš mano išvardintų problemų pasekmių.

Dėl pirmos priežasties daugiausia “kenčia” firmos. Kuomet visa firmos infrastruktūra yra paremta Windows technologijomis pradedant el. paštu ir baigiant specialiai firmos vidinėm reikmėm sukurtom programom, pereiti prie visiškai nesuderinamos technologijos reiškia didžiules investicijas, darbuotojų apmokymus ir didelį klausimą ar investicija atsipirks. Nors Linux visiškai nemokama operacinė sistema, už diegimą integravimą ir priežiūrą vis tiek reikia mokėti pinigus. Tokiais atvejais jau turima mokama programinė įranga yra daug vertingesnė už net ir nemokamą alternatyvą.

Jei firmoms sunku pereiti prie naujos operacinės sistemos dėl “inercijos”, atrodytų, kad paprastiems vartotojams ši problema neturėtų egzistuoti. Deja, bet paprasti vartotojai tiesiog nesugeba pereiti prie kitos operacinės sistemos nuo Windows vien dėl nepažįstamos aplinkos. O kur čia Linux’e C:\ diskas? Kam čia tos dvi juostos viršuj ir apačioj? Kaip suinstaliuoti naujas programas? Kodėl nėra setup.exe? Kodėl aš negaliu žaisti World of Worcraft su Linux??? Atrodė, kad Linux šviečia graži ateitis, nes buvo pradėtas intensyviai diegti NetBook kompiuteriuose, bet rezultatas gavosi toks, kad didžioji dalis NetBook’ų su Linux OS buvo tiesiog gražinama atgal gamintojams dėl to, kad vartotojai nesugebėjo išmokti jais naudotis.

Prie išvardintų priežasčių prisideda firmų ir paprastų vartotojų požiūris, kad nemokamas produktas turi mažesnę vertę už analogišką mokamą. Nesvarbu, kad Linux nereikalinga antivirusinė apsauga – vartotojas geriau nusipirks antivirusinę programą su Windows ir jausis “saugus” nei patikės, kad Linux virusai tiesiog neegzistuoja. Nekalbu apie lietuvius šiuo atžvilgiu, tai – labiau vakarų Europos šalių ir Amerikos požiūris, o jų vartotojų rinka ir diktuoja sąlygas kompiuterių gamintojams.

Kokios pasekmės? Vartotojai nenori Linux, nes nenori keisti savo įpročių: pabandę šią atviro kodo operacinę sistemą jie gražina kompiuterius pardavėjams atgal nes nesugeba išmokti dirbti. Dėl to kompiuterių gamintojai atsisako diegti Linux į naujus kompiuterius ir renkasi visiems įprastus Windows. Nėra paklausos – nebus ir pasiūlos. Rinkos segmentai čia ne prie ko. Taip ir gaunas, kad Linux plečiasi tik entuziastų dėka, nes pavėlavo gerą dešimtmetį sukurti patogią, naudingą ir paprastą vartotojo sąsają. Kuomet prieš dešimtmetį ant Windows visi pliekėm Doom, Quake, Civilization, Carmageddon ir naudojomės be problemų visais Plug and Play įrenginiais, tuo metu Linux kiekvieną kartą norint atsidaryti failus esančius ką tik įdėtame CD-ROM reikėjo komandinėje eilutėje įvesti:

mount -t iso9660 -o ro /dev/cdrom /mnt/cdrom

Beje, išimti diską galima buvo tik parašius kitą komandą:

unmount /mnt/cdrom

kitaip spaudžiant disko išėmimo mygtuką niekas neįvykdavo. Per dešimtmetį Linux tapo nepalyginamai draugiškesnis vartotojui, ypač kuomet atsirado Canonical su Ubuntu ir smarkiai pakėlė distribucijų kokybės kartelę. Gaila, kad tai padarė gerokai per vėlai: nežinia kaip pasaulis atrodytu šiandien jei Linux dominuotų paprastų vartotojų kompiuterių OS rinkoje.

Papildymas 2009-08-27 22:42 Skaitytojas GODhack pastebėjo, kad laptopų grąžinimai tebuvo tik nešvarus Microsoft reklaminis triukas. Nors mano argumentai dalinai buvo paremti šiuo teiginiu, visgi iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastą vartotoją “priversti” naudotis Linux labai sunku ir jeigu yra galimybė rinktis tarp Linux ir Windows,  jis visada rinksis grįžti prie Windows. Vis tiek atsiras kažkokia įprasta programa, kuri tiesiog neveiks ant Linux ir kurios labai reikės. Mano šeimyniniu atveju tai buvo Alkonas. Linux Format žurnale taip pat skaičiau panašų eksperimentą su žmona ir ten jis taip pat nepasisekė dėl vartotojams įprastų programų trūkumo. Tikrai prisimenu, skaitęs kažkur, kad didžiausias JAV elektronikos tinklas CompUSA išėmė kompiuterius su Linux nuo lentynu nes vartotojai tiesiog nenorėjo pirkti “kažkokios Linux”, gaila tik kad dabar nerandu to resurso. Kad ir kaip ten bebūtų su vartotoju pripratinimu, vis tiek tai nepakeičia fakto, kad naujų kompiuterių kuriuose standartiškai įdiegta Windows yra nepalyginamai daugiau nei kompiuterių, kuriuose įdiegta Linux.

Nuotrauka iš Wikimedia

Nepastebėjote paradokso: kad ir kokį dydžio kietąjį diską nusipirktumėte, vis tiek kada nors jame pritrūks laisvos vietos. Čia turbūt labiausiai įtakoja požiūris: gaila trinti, o tai mažu prireiks? Sergu, oj sergu šita liga: nuotraukos, filmai (gal kada nors pažiūrėsiu), žaidimai (kuriems ir taip neturiu laiko žaisti), atsarginės duomenų kopijos, mokymų video…

Seniau galvodavai: ką rašyti į tuos “dosnius” 40 GB kompiuterio kietajame diske? Po to disko vietą augo iki 80Gb, toliau – 120Gb. Pritrūkau ir jos, tai teko nusipirkti papildomai 160 GB išorinį kietą diską. Pasidarė baisu dėl duomenų saugumo, tai pirkau 1 TB išorinį kietą diską su RAID. Vėliau pasikūriau namų serverį su 2×500 GB diskais dirbančiais RAID rėžimu (ok, jei nepastebėjot, aš manjakas dėl duomenų saugumo), kuriame dabar jau beliko tik 2% laisvos vietos, mat pilnu pajėgumu dirba torrentų siuntimas. Ir nors tikrai neesu iš tų, kuris kaupia ir “panaudotą” informaciją, tokią kaip filmai, bet atrodo, kad saugomų duomenų kiekis tik didėja ir didėja…

Anksčiau viską įrašinėdavau į DVD diskus, dabar gi nebeapsimoka. Nors 1TB išorinis diskas du kartus brangesnis už ekvivalentų kiekį DVD diskų, bet kai pagalvoji apie sugaištą laiką įrašinėjant DVD diskus ir po to paiešką tarp tų ~220 blynų – net plaukai šiaušias. Megabitiniai interneto duomenų siuntimo greičiai tiesiog vilioja kaupti visą gėrį kurį randi, o kur jį dėt?

H-E-L-P!!!

P.S. Neišsisuksiu, reik eit žiūrėti 2TB išorinių diskų ar kokį NAS sprendimą. Gal užteks kokiam pusmečiui…

Po automatinio sistemos atnaujinimo Windows XP turi sąvybę siūlyti vartotojui perkrauti kompiuterį kas 10 minučių. Į idiotiškų Microsoft sprendimų sąrašą ją dedu numeris 1 nes:

1. Nėra jokio pasirinkimo uždusinti šitą langą kartą ir visiems laikams;
2. Būtinai turi iššokti kada kai rašau ką nors ir “suėsti” visą rašomą žodį;
3. Šis langas spėjo 3 kartus iššokti berašant šitą įrašą;
4. Aš tiesiog tingiu ir nenoriu dabar perkrovinėti kompiuterio.

Būtu mano valia tai dabar kaip bausmę liepčiau visam Microsoft’ui mėnesį naudoti Linux ir pasimokinti stabilumo ir draugiškos vartotojo sąsajos kūrimo.

Internet Explorer 6 yra pati blogiausia naršyklė pasaulyje. Dabar turite galimybę sugriauti net visus HTML standartus atitinkantį puslapį taip kaip tai daro Internet Explorer 6.

Griovimo darbais galite užsiimti ir pas mane. Tereikia tik pamaigyti žemiau esančią nuorodą:

Dell Mini 10 yra labai gražus, aptakių formų,  super lengvas (1,13 Kg) ir turi HDMI vaizdo jungti. Tuo jo visi privalumai ir užsibaigia. Šis modelis turi tris pagrindines problemas, kurias teko patirti savo kailiu ir dėl kurių jis nevertas vadintis kompiuteriu.

Perkaitimas

Sunku patikėti kaip toks mažas įrenginys gali skleisti tiek daug karščio. Jeigu tik pajungi krautis į tinklą, po 15 minučių laikant ant kelių imdavai jausti nemalonią šilumą.

Striginėjimas

Žmona spėjo jam ir niką duoti: “strigalas”. Galbūt tai perkaitimo pasekmė, bet 1 iš 10 kartų jis nereaguodavo į touchpad paspaudimus. Naršant internete tai darėsi nepakenčiama net man, kai bandžiau jį optimizuoti, o apie nuolatinį naudojimą net nekalbu.

Touchpad

Touchpad yra pati didžiausia blogybė iš visų. Ten įdiegtas toks šustras touchpad su multitouch galimybe. Nežinia ar ten draiveriai kreivi, ar pats hardware, bet aš turėjau išjungti visas multitouch funkcijas kaip paveiksliukų apvertimą ar zoom su dviem pirštais, kitaip naudotis juo buvo neįmanoma.

Nuolat naudojantis touchpad įpranti, kad kairysis rodomasis pirštas nuolat liečia kairyjį touchpad mygtuką o su dešiniuoju judini pelę po ekraną. Šiam Dell Mini 10 modelyje dėl vietos taupymo touchpad mygtukai yra dalis viso touchpad, t.y. jie yra lietimui jautrūs kaip ir visas touchpad paviršius. Atrodo, kad turėtų būti “krūta”, bet tik pasinaudojęs pradedi keikti tą idiotą, kuris sugalvojo tokią funkciją ir pats nepabandė naudotis savo sukurtu kompiuteriu. Užsimiršus ir palikus kairįjį pirštą ant mygtuko, pelės judėjimas tapdavo visiškai neprognozuojamas.

Maža to, touchpad programinė įranga neturi nei tap jautrumo (veiksmas kai baksteli pirštu ant touchpad, kad emuliuoti mygtuko paspaudimą), nei šoninių scrollinimo zonų pločio nustatymo.

Visos touchpad išvardintos problemos daugiau programinės ir pataisomos, bet su Dell principu “bele parduok ir paimk pinigus” nesitikėčiau greito problemos sprendimo. Teko pasiknisti po forumus ir pasirankioti nekokių atsiliepimų apie firmą, todėl ilgai nelaukęs grąžinau atgal į PCWorld. Paaiškinus situaciją priėjęs konsultantas dar pasiūlė padaryti “system restore”, bet ką tu ten padarysi, kai kompiuteris yra tik gražus plastmasės gabaliukas. :)

Kuris laikas mane kankino viena Firefox problema: atidarius bet kokį internetinį puslapį su tekstu nuolat būdavo rodomas mirksintis kursorius, kurį galima perkelti su pelyte ar klaviatūra. Nežinau dėl kokios priežasties ši Firefox sąvybė įsijungė pas mane kompiuteryje, bet kuo toliau tuo labiau pradėjo užknisti, nes negalima buvo naudotis kursoriaus klavišais slankiojant puslapį: navigacija tiesiog tapdavo nenuspėjama ir priklausoma nuo svetainės dizaino.

Pagūglinęs išsiaiškinau, kad čia – Firefox sąvybė pavadinimu Caret Browsing, kurios pagalba su klaviatūra galima žymėti ir kopijuoti tekstą. Tam kad ją išjungtumėte arba įjungtumėte reikia nuspausti klavišą F7. Jį nuspaudus gauname tokį pranešimą:

Nuspaudžiau “No” ir naršymas su klaviatūra vėl tapo malonumu. :)

(via)

Senokai buvau kokį video įmetęs pas save, todėl kaip tik šeštadieniui šedevras apie sistemų administratoriaus kasdienybę. Raičiausi iki ašarų, bet čia tikriausiai dėl to, kad pačiam teko su panašiais čiūdais susidurti. :D

Filmukas apie sistemų administratorių, jo bosą, klientus ir vargšą pardavimų vadybininką žiūrėkite www.thewebsiteisdown.com.

Windows vartotojai: einame į Start->Run… įrašome komandą “telnet towel.blinkenlights.nl” be kabučių.

Linux vartotojai: atsidarome Terminal ir įrašome tą pačia komandą.

Dabar visi žiūrime… :)

Naujuose namuose, kur dabar nuomojuosi, kol kas normalios darbo vietos neturiu ir neturėsiu iki nepersikraustysiu į didesnį butą, todėl dirbti teks tik laikant kompiuterį ant kelių. Vakar neapsikentęs ekstremalių darbo sąlygų, kai po pusvalandžio jauti, kad keliai beveik kepa, nusprendžiau įsigyti nešiojamo kompiuterio vėdinimo padėklą, kurį matote šio įrašo iliustracijoje. Atsiliepimai Amazon.co.uk palyginus su kitais modeliais neblogi (tylus, valdomi ventiliatoriai, pakankamas dydis mano kompiuteriui), todėl nieko nelaukęs ėmiau ir užsisakiau. Apie įspūdžius papasakosiu pasinaudojęs kelias dienas, o dabar tereikia sulaukti kol atveš ir tikėtis, kad iki to laiko kojos liks sveikos. :)

Mano Asus F3Sr nešiojamame kompiuteryje kartu su Windows XP sėkmingai apsigyveno Ubuntu. Nors įdiegimo procesas buvo paprastas ir sklandus, įdiegta sistema neapsiėjo be nesklandumų. Tai, kad Linux esu nenaujokas man didelių problemų nesudarė, bet žvelgiant iš paprasto vartotojo pusės, šiai nemokamai OS iki visiško techninės ir programinės įrangos suderinamumo dar teks pakovoti.

Ubuntu diegimas

Su operacinių sistemų virtualizacija, kai viena operacinė sistema veikia tuo pačiu metu su kita esu dirbęs daug. Pasibandymui turiu ir Fedora Core, openSUSE ir tos pačios Ubuntu virtualias mašinas. Visgi, virtualizacijai toli iki pilno sistemos resursų atidavimo, todėl nusprendžiau Linux suteikti šansą ir rasti garbingus 20 GB mano kietajame diske lygiagrečiai su Windows XP.

Prieš diegiant neramino tik vienas dalykas: mano kompiuterio 160 GB kietasis diskas suskaidytas į 2 vienodas particijas. Pagrindinėje laikau sistemą, kitoje – visus savo projektus. Anksčiau su Linux particijų pertvarkymo programine įranga esu turėjęs bėdų, todėl baiminausi, kad atriekti 20 GB nuo projektų particijos nesugadintų jos ir ten esančių duomenų. Gerai, kad mano baimės buvo nepagrįstos, nes sistemą sėkmingai įdiegiau ir dabar kompiuterio kietojo disko particijos atrodo taip:

• 80 GB – Windows XP sistema ir programinė įranga (NTFS)
• 60 GB – Mano projektai (NTFS)
• 19 GB – Ubuntu (EXT2)
• 1 GB – Ubuntu swap

Po disko perskirstymo kraunant Windows, sistema patikrino perskirstytą projektų particiją ir sėkmingai sutvarkė šiek tiek išdarkytą failų sistemą. Dabar kompiuteryje sėkmingai kraunasi abi operacinės sistemos.

Pirmieji įspūdžiai

Tie įspūdžiai niekuo neypatingi – Linux kaip Linux. :) Visose distribucijose dominuoja Gnome arba KDE grafinės sąsajos, specifinis programinės įrangos paketų valdiklis ir jo komandos, bei krūva reikalingos ir nereikalingos programinės įrangos. Pastarosios, beje įdiegimo proceso metu negalėjau pasirinkti, nes ne visko man reikia kas dabar yra įdiegta kompiuteryje. Tiek to, vietos daug neužima.

Iš karto susidūriau su dviem rimtom problemom: monitoriui sugrįžus iš “miegojimo rėžimo” vaizdas mirguliuodavo kol stabilizuodavosi ir garsiakalbiai neskleidė jokio garso. Pirmą problemą išsprendžiau parsisiuntęs ATI vaizdo tvarkykles iš oficialios svetainės, dėl antrosios problemos teko perkompiliuoti ir rankiniu būdu įdiegti ALSA garso sąsajos tvarkykles. Nors pastarosios problemos sprendimas dažniausiai apsiriboja programinės įrangos išeitinių tekstų parsisiuntimu ir trijų komandų iškvietimu

./configure
make
make install

paprastam vartotojui tai gali pasirodyti per daug baisu ir sudėtinga. Ypač, kai reikia ieškoti problemos sprendimo Google pagalba ir knaisiotis po Linux vartotojų forumus…

Nekreipiant dėmesio į kuklias problemas likau ir maloniai nustebintas: be jokių problemų susikonfigūravo bevielis tinklas, sistema net automatiškai prijungė Windows kietojo disko skirsnius ką anksčiau tekdavo daryti komandinės eilutės pagalba ir veikia visi hardwariniai nešiojamo kompiuterio mygtukai (garso padidinimas, sumažinimas ir net Play, Stop, Forward, Back).

Programinė įranga

Susitvarkius esminius OS darbo aplinkos nustatymus teko kibti rankiotis programas. Mano programinės įrangos įpročiai yra labai specifiniai: aš visada ieškau funkcionalių programų, kurių pagalba mažiausiom pastangom atlikčiau reikalingus veiksmus. Pripratus prie Windows programų norisi turėti kažką panašaus ir Linux todėl ėmiausi ieškotis visaverčių alternatyvų. Total Commander keičiu į Gnome Commander, bet tikriausiai pasiliksiu prie Midnight Commander dėl komandinės eilutės funkcionalumo ir įpročių. Launchy pakeitė Gnome Do, vietoj Thunderbird nusprendžiau išbandyti jau įdiegta Evolution. Kol kas neradau kaip padaryti, kad pašto programa susimažintų į sistemos dėtuvę, bet turint 4 virtualius darbastalius tai nėra didelė problema: nugrūdu į paskutinį ir lai ten tupi. Standartiškai įdiegta Firefox 3Beta nepalaiko kai kurių man labai reikalingų įskiepių. Iki oficialios naršyklės išleidimo dienos bandysim kaip nors pakentėti ir be jų…

Kas toliau?

• Susitvarkyti darbastalio temą, nes ta standartinė oranžinė nevež
• Susirasti gerą RSS skaitytuvą
• Pakeisti Grub į LILO
• Išmokti Gimp
• Susitvarkyti klaviatūros komandas
• Įsidiegti instant messengerius

Pabaigai galiu pasakyti tiek, kad nuo mano susipažinimo su Linux prieš daugiau nei 6 metus daug kas pasikeitė: operacinė sistema tapo labiau orientuota į vartotoją, paprastesnė įdiegti ir daug labiau suderinama su technine įranga. Viena išliko ir manau niekada nepasikeis: jei susidūrei su problemom, kapanokis pats. Teks siųstis programų ar bibliotekų išeitinius tekstus ir rankiniu būdu prisitaikyti operacinę sistemą savo techninės įrangos reikmėms. Yra ir geroji viso to pusė: kenkėjiškų programų kūrėjams beveik neįmanoma nuspėti kokia programinė įranga ir bibliotekos įdiegtos vartotojo kompiuteryje todėl Linux neturi virusų.

Galiu drąsiai konstatuoti, kad kol kas pirmasis dublis visai vykęs. Žiūrėsim kaip bus toliau. :)