<…> šie konkretūs veiksmai su „Microsoft Lietuva“ niekaip nebuvo derinami, LANVA veikė taip, kaip suprato esant reikalinga. <…>

Taigi, LANVA apsimelavo, nes neturėjo oficialios teisės atlikinėti šį reidą. Jeigu neturėjo oficialaus leidimo, tuomet buvau teisus, kad sekdami vartotojus jie patys buvo platintojai ir tokie pat piratai, kuriuos jie bando pagauti.

Kuo toliau, tuo labiau ši istorija darosi komiška. :) Kiek žinau, Linkomanija davė LANVA’ai atkirtį: pagal jų svetainės taisykles antipiratinės veiklos asociacijos negali naudotis linkomanija.net paslaugomis.

Laukiam tęsinio ir patyliukais kikenam. :)

Internete ir toliau aršiai verda diskusijos dėl LANVOS bandymų pažaboti piratavimą. Omnitel naujienų grupėse radau asociacijai užduotą klausimą ir LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus atsakymą. Kas uždavė klausimą nežinau ir tai nėra labai svarbu, mums labai įdomūs atsakymai. Pusė atsakymo – kliedesiai, nes pirmininkas pats nesupranta kuom remiasi P2P tinklai. Tam, kad galėčiau konstruktyviai diskutuoti, parsisiunčiau iš Microsoft oficialią Windows 7 Ultimate licencinę sutartį Windows 7_Ultimate_English.pdf. Kitos Windows 7 licencijos versijos yra panašios todėl pasinaudosiu šia.

Vytas Simanavičius: <…> Del atsisiuntimu- 6 proc. uz tuscias laikmenas mokame uz tai, kad asmeniniais tikslais atsigaminame is teisetos kopijos sau viena kopija. Uz nieka kita nemokame.

O čia tai naujiena! 6% mokame praktiškai už orą, nes Microsoft (ir kitos programinės įrangos kompanijos) suteikia teisę pasidarytiprograminės įrangos atsargines kopijas savo asmeniniams tikslams visiškai nemokamai.

Microsoft EULA: 10. BACKUP COPY.

a.  Media. If you acquired the software on a disc or other media, you may make one backup copy of the media. You may use it only to reinstall the software on the licensed computer.
b.  Electronic Download. If you purchased and downloaded the software online, you may make one copy of the software on a disc or other media in order to install the software on a computer. You may also use it to reinstall the software on the licensed computer.

Aiškiai parašyta: galima darytis kopijas. Toks įstatymas, kur apmokestinami legalūs dalykai gali praeiti tik Marijos Žemėj.

Vytas Simanavičius: Del programines irangos- P2P tinkle pazeidziamos vieso paskelbimo teises. Tai visai skirtinga nuo idiegimo licencijos. Taip pat trial versijas galima parsisiusti is to tinklapio, is kurio leidzia kurejas.

Paskelbimo teisės yra aprašomos autoriaus, o ne sukuriamos Lietuvos įstatymų. Microsoft licencinio dokumento pradžioje yra aiškiai parašyta: “By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, return it to the retailer for a refund or credit.” Išvertus pradžią: “Naudodami šią programinę įrangą…”. Skaitom dar kartą: NAU-DO-DA-MI. Jei naudoju, tuomet man galioja įsipareigojimai ir teisės, jei nenaudoju, tuomet programinė įranga man yra tik bitų kratinys. Džiugas iš nežinau.lt visiškai teisus – licencinė sutartis “pasirašoma” tada kai nuspaudi mygtuką “Accept licence aggreement” diegimo proceso metu.

Prie V. Simanavičiaus laiško prisegtoje įstatymo išraukoje parašyta:  “Neteisetas literaturos, mokslo ar meno kurinio (iskaitant kompiuteriu programas ir duomenu bazes) <…>”. Pagal Microsoft licencinę sutartį viskas yra teisėta, todėl nusižengimo nėra.

Vytas Simanavičius: Na del kompanijos dydzio ne esme- mes pasirinkome si produkta, nes giname teises. Giname ir ne tik programines irangos gamintojus. Bus ir kitu kompaniju ieskiniu, neuzilgo. Sekancia byla baigiame suruosti.

Taip, ginti teises reikia, bet tai reikia daryti logiškais ir įstatymiškais būdais.

Vytas Simanavičius: Del nemokamos irangos- tokios isviso nera. Updeitai ir kt. kainuoja. O Linux specialistu Lietuvoje nera daug. Ir jei valstybe pereitu prie sios irangos, aptarnavimas ir zmoniu mokymas kainuotu keleta kartu daugiau, negu dabr parkama programine iranga. Argi jus tikite, kad ka nors galima gauti nemokamai? Taip tik prie saves prisirisa gamintojas, ar paslaugos teikejas. Paskui jau reikia uz viska moketi.

Kaip tai nėra??? Linux kainuoja lygiai 0 Lt, Linux programinės įrangos atnaujinimai kainuoja lygiai 0 Lt. Jeigu valstybė pereitų prie Linux, ji galėtų sutaupyti milijonus litų, kaip tai sėkmingai padarė kitos šalys. Negražu yra kalbėti neišmanant situacijos ir apie specialistų skaičių. Po šių žodžių ryškėja vaizdas, kad LANVA ir Microsoft turi būti kažkaip susiję.

Vytas Simanavičius: Taip pat del IP adresu. Jei zinote P2P principa, turite zinoti, kad vienas aplankas yra “sharintas” ir i jusu komiuteri niekas nesilauzia. Jus patys suteikiate prieiga. Per sia prieiga galima ir virusu prisirinkti, ir kitus svarbius duomenis, kaip pvz. pasijungimus i bankus, slaptazodzius prarasti. Todel geriausia iseitis- ja nesinaudoti.

Kas čia per svaičiojimai? Jei kalba vyksta apie Torrent tinklus, tai dalinamasi tik konkrečiais failais, o ne katalogais. DC++ failų dalinimosi klientinės programos leidžia pasidalinti katalogais, bet neleidžia nieko į juos rašyti. Virusų galima prisigaudyti parsisiuntus bet kokią programinę įrangą iš nepatikimų šaltinių, bet tikrai ne dėl P2P programinės įrangos kaltės. Skype irgi veikia P2P principu, tai ją dabar mest lauk?

Perskaičius LANVA pirmininko atsakymus dabar galvoje skamba vienas žodis: NEKOMPETENCIJA. Oj tu varge vargeli… ir kaip tokie  neišmanėliai sugeba užimti tokias pareigas?..

Pabaigai, p. Vytai Simanavičiau, prašau gerbti lietuvių kalbą ir rašyti lietuviškais rašmenimis. Tam tereikia nuspausti Alt+Shift ir lietuviškos raidės bus klaviatūros viršuje vietoj skaičių.

Atrodo, kad LANVA nusitaikė šiek tiek pagąsdinti piratus, manau daug kam yra įdomu kaip jie tai padarė. Pradžiai trumpai išsiaiškinkim Torrent protokolo esminius veikimo principus.

Torrent trackeriai atlieka centrinio serverio darbą. Jie kaupia informaciją apie kiekvieną torrentą ir vartotojus turinčius visą failą arba jo dalį, bet pačių torrentų turinio pas save nelaiko. Kiekvienas didelis failas yra suskaidomas į mažas dalis ir vartotojai, turintys tuos gabaliukus siunčia tiems, kurie tų dalių neturi. Kiekvienas vartotojas pasako torrent trackeriui kiek turi ir kokių dalių jam dar trūksta iki viso torrento parsisiuntimo. Tuomet torrent trackeris pasako maždaug taip: “Vartotojau 1, tą dalį kurios tu sakei, kad tau trūksta pasiimk iš Vartotojo 2, nes jis ją turi”. Vartotojas 1 gauna vartotojo 2 IP adresą, bendravimas su trackeriu tam laiko tarpui baigiasi ir vartotojų programos toliau tiesiogiai “tariasi” dėl konkrečios failo dalies parsisiuntimo. Kai užsimezga ryšys tarp Vartotojo 1 ir Vartotojo 2, abu jie sužino vienas kito IP ir MAC adresus (tinklo plokštės unikalus numeris), kad galėtų atlikti duomenų siuntimą. LANVA patys pripažįsta, kad turi paskyras didžiausiuose lietuviškuose trackeriuose. Viskas ką jie padarė, tai apsimetė Vartotoju 2, turinčiu visas sekamo nelegalaus torrento dalis ir paskutiniame etape, kuomet Vartotojas 1 bandydavo gauti reikalingą dalį iš LANVOS Vartotojo 2, jie tiesiog išsisaugodavo jo IP adresą. Šią informaciją parodo visos populiariausios Torrent klientinės programos.

Dabar keletas pasvarstymų:

1. Norėdami vartotojams nusiųsti piratinį torrent failą ar jo gabaliukus, pirmiausia tą torrent failą turėjo parsisiųsti patys. Tokiu atveju LANVA yra lygiai tokie patys piratai kaip ir tuos kuriuos jie nori nubausti.
2. Jų naudoti metodai neįrodo, kad Vartotojas 1 iš tikrųjų parsisiuntė visą failą, nes torrent protokolu failų gabaliukai gaunami iš kelių šaltinių. Tai tik įrodo, kad vartotojas potencialiai norėjo parsisiųsti duomenis. Analogija: aš turiu “įrankį” tai mane jau galit bausti už išprievartavimą dėl to kad pasižiūrėjau į gražią merginą.
3. Dėl kibernetinės policijos neprofesionalumo, vartotojai, kurių IP adresai pateikti policijai potencialiai gali netekti kompiuterio mažiausiai pusei metų.
4. Ištrynus visus nelegalius failus arba dar geriau perinstaliavus kompiuterį ir įdiegus Linux nebelieka jokių įrodymų apie nelegalią veiklą, bet tai neišgelbės nuo 3-ios problemos.
5. Jeigu vartotojo namuose nėra kompiuterio, nėra ir įrodymų, bet negi dabar visą laiką slėpsi kompiuterį, kol per artimiausius 3 mėnesius kriminalinė policija sureaguos į LANVOS pateiktą informaciją?
6. Ar nereikia įsidiegti programos į kompiuterį tam, kad būtum pripažintas piratu? Negi užtenka turėti instaliacinių failų kopiją? Juk kaip suprantu turi diegimo metu turi prieiti prie licencinės sutarties, kurioje parašyta apie nelegalų kopijavimą. Jei vartotojas parsisiuntė, bet neįsidiegė, tai negali būti laikomas piratu. Klausimas tik kaip su lietuviškų teismų kompetencija šiuo klausimu.

Viskas atrodo labiau viešųjų ryšių informacija, nei bandymas kovoti su piratavimu Lietuvoje. Vartotojai turi patys išmokti pirkti programinę įrangą ir muziką, o ne siųstis piratiniais kanalais, bet tam reikia Lietuvai pirma išbristi iš krizės.

Papildymas 2009.11.04 18:30: Teisinę šios situacijos su LANVA pusę išnagrinėjo Wiskey Inc.

Sekmadienį kartu su Karoliu sudalyvavom OggCamp nekonferencijoje. Tiek daug gykų su Android telefonais ir netbukais vienoje vietoje dar nebuvau matęs. :) Pranešimai buvo pusėtini:

• Išklausiau pasakojimą kaip paslėpti save internete naudojant Tor tinklą ir kitus metodus. Šiaip čia aktualiausia buvo tiems, kurie vykstą į kokią Kiniją, kur pati valstybė blokuoja prisijungimus prie tam tikrų svetainių. Beje, jei kada būsit Pakistane, tai nerekomenduoju naudotis interneto ryšio kriptografijos priemonėmis: Pakistano interneto policija aptikus naudojant bet kokius kriptografijos pėdsakus suras, pakabins aukštyn kojom ir daužydami per padus išsiaiškins visus vartotojo vardus ir slaptažodžius nesvarbu net jei slėpėtės blogais ar gerais tikslais. :)
• Kitas šiek tiek įdomesnis pranešimas buvo apie PS2 Front Mission žaidimo fanų bendruomenės bandymą ne visai legaliai išversti Front Mission 5 žaidimą iš japonų į anglų kalbą. Vertimo procesą sudaro knaisiojimasis po PS2 diskų formatą, japoniško teksto suradimą ir išvertimą į anglų kalbą. 20 žmonių komandą žaidimą vertė 2 metus ir, atrodo, jau baigė. Būna gi entuziastų. :)
• Išklausiau dar apsirūkiūsių ir pasigėrusių vaikinukų sugalvotą projektą PokeBook. Maža to, kad visus galima surasti Feisbuke, Twiteryje ir kituose socialiniuose tinkluose, tai dabar dar galima bus pokinti (suprask virtualiai baksnoti pirštu) per PokeBook. Projekto prasmės ir misijos neturi ir patys jo kūrėjai tik iki raudon-mėlynavimo gyrėsi kokie jie krūti ir kokį nerealų projektą padarė. :)

Paskutinis pranešimas, kurį aplankiau buvo tiesioginė podkęsto transliacija, kurioje Linux gykai skundėsi, kad per mažai Linux’e kokybiškų programų kurti muzikai ir  sprendė ar yra gerai, kad turim tiek daug distribucijų. Pastarojoj diskusijoj taip ir nepriėjo vieningos nuomonės. Aš asmeniškai manau, kad man visiškai nesvarbu kiek yra tų distribucijų, nes visos jos praktiškai vienodos: visada rasi tą patį OpenOffice, GIMP, Firefox ar Evolution tik naujesnes ar senesnes versijas. Man asmeniškai reikia veikiančios Linux distribucijos, kuri tiesiog veiktų: paprastai instaliuotųsi, iš karto veiktų garsas, turėtų visas vaizdo tvarkykles, galėčiau žiūrėti filmus ir klausytis muzikos be jokio knaisiojimosi po forumus kaip įsidiegti trūkstamas tvarkykles ar modulius. Galbūt taip kada nors ir bus, kai atskirų distribucijų kūrėjai supras ko nori paprastas vartotojas. :)

Pati nekonferencija buvo tokia labai so so, bet ne dėl jos važiavau. Įdomiausia buvo susitikti su Karoliu ir paplepėti apie viską ir apie nieką. :) Keista vienok pažįstant kažką tiek laiko vien internetu pagaliau susitikti gyvai.

Dar vienas malonus siurprizas buvo visai netikėtai laimėta Ardruino MEGA plokštė.

Čia yra dar kiečiau nei mano išsvajotas Lego Mindstorms NTX! Jos pagalba galima kurti robotus, ar kitus įdomius programuojamus interaktyvius įrenginius. Sweet! :) Penkios valandos trinant užpakalį prie automobilio vairo visgi nenuėjo veltui! Dabar belieka nusipirkti dev boardą, laidelių, varikliukų ir eiti lipdyti savo seną svajonę: sukurti savaeigį robotą. :) Kaip seksis būtinai papasakosiu čia.

Papildymas: Apie įspūdžius iš OggCamp taip pat parašė ir Karolis.

Be Google kiekvienas interneto vartotojas negalėtų išgyventi nei dienos: paieška, el. paštas, RSS skaityklė, Android OS, online dokumentai ir visas kitas gėris, kurį sukūrė ši korporacija tapo neatsiejama mūsų kasdienio interneto naudojimo dalimi. Per gana trumpą laiką firma užsitarnavo gerą vardą dėl sugebėjimo kurti nemokamus online produktus, tačiau atrodo laikai keičiasi. Anksčiau reaguodavusi į vartotojų poreikius dabar Google ima atrodyti kaip labai sunkus sunkvežimis, kurį pasukti reikiama linkme darosi vis sunkiau. Mes tam sunkvežimyje kaip tik ir sėdime.

Kuomet firma maža, jai labai nesunku greitai prisitaikyti prie vartotojų poreikių, ypač jeigu jos paslaugomis naudojasi tik šimtai ar tūkstančiai. Google paslaugomis, taip kaip ir Microsoft, naudojasi milijonai. Nesvarbu ar tai būtų nedidelės naujos funkcijos GMail įdiegimas, ar Microsoft Windows klaidos ištaisymas, kiekvienas pakeitimas reikalauja nežmoniškai daug resursų testuojant naujas funkcijas, kuomet sistemomis naudojasi milijonai. Menkiausias neištestuotas kompiuterio konfigūracijos skirtumas net po smulkaus atnaujinimo gali “nulaužti” iki tol be priekaištų veikusias kitas funkcijas.

Testavimas yra neatsiejama sistemų diegimo dalis, o jeigu neištestuoji, gaunasi didelis pššš, kaip tai iki šiol yra su AdSense ir lietuvių kalbos palaikymu Google reklamoms.  Nors Google apie AdSense palaikymą lietuvišką turinį turinčioms svetainėms oficialiai tinklaraštyje pranešė prieš 5 dienas, tik vakar po dešimtojo karto “praėjau” robotų registracijos patvirtinimą, nes vis atmesdavo, dėl “nepalaikomos kalbos”. Po patvirtinimo reklamų valdymo puslapyje gaunu pranešimą:

* We do not currently offer AdSense for Content in Lithuanian. For more information, visit our Help Center.

Kas tai: testavimo trūkumas ar bandymas paerzinti savo vartotojus? Bet ką aš čia skundžiuosi su tuo AdSense ir mūsų mažyte lietuvišką turinį kuriančių svetainių rinka…

Atrodo, kad Google kaip ir kiekviena didelė korporacija pradeda prarasti ryšį su savo vartotojais. Ar nesusidaro įspūdis, kad Google produktų kuriamos funkcijos kažkur pameta paprastumą ir naudingumą vartotojui? Nenuostabu. Su milijonine Google auditorija geriausia ką gali gauti užklausęs Google pagalbos tėra tik automatinis Google pagalbos sistemos roboto atsakymas apsilankyti dažniausiai užduodamų klausimų puslapyje arba pagalbos skiltyje, o savo funkcionalumo pasiūlymus gali susikišti pats žinai kur. :)

Google = Microsoft? Dar kol kas ne, bet atrodo viskas ritasi ta linkme: sulėtėjęs novatoriškumas, apmaudžios klaidos ir tikrų vartotojų poreikių ignoravimas yra tai, dėl ko visi senai keikia Microsoft, o Google simptomai jau ryškėja. Po kokių trijų metų, kai Google, taip kaip dabar Microsoft, dėl savo sprendimų vis dažniau bus laikomas pajuokos objektu, skaitysit mano įrašą ir linksėsit galva, kad Arvydas buvo teisus. Netikit?

Internet Explorer 6 yra pati blogiausia naršyklė pasaulyje. Dabar turite galimybę sugriauti net visus HTML standartus atitinkantį puslapį taip kaip tai daro Internet Explorer 6.

Griovimo darbais galite užsiimti ir pas mane. Tereikia tik pamaigyti žemiau esančią nuorodą:

Kokia prasmė iš peticijų internete? Ogi jokios! Tai tik sugaištas laikas. Dabar jau beveik girdžiu bambėjimus komentaruose: “jei nieko nedarysim, tai niekas ir nepasikeis”. Tokios peticijos neturi visiškai jokios teisinės galios, o tam kad atsakingas juridinis arba fizinis asmuo imtųsi kokių nors veiksmų turi būti teisinis pretekstas. Peticijos jokio teisinio preteksto nesudaro.

Teisinį pretekstą gali sudaryti tik įstatymas. Norit prastumti įstatymą? Rinkint gyventojų parašus, siūlykit Seimui ir wuala: gal jūsų balsas bus išgirstas ir Seime sėdintys pirdžiai priims jums palankų įstatymą. Tai turbūt tiek realu, kiek vidurį baltos dienos būti nutrenktam žaibo. Arba patys einam į seimą ir darom tvarką! Good luck.

Kitas būdas pasiekti savo – konkrečios firmos konkrečių gaminių masinis boikotas. Vat imam dabar visi ir stumiam idėją nebepirkti Microsoft produkcijos. Ups… pala. Keblu. Mano telefone sukasi Windows Mobile, darbe turiu dirbti prie Windows XP, o normalaus laptopo nenusipirksi be Windows Vista…

Keikiam tuos monopolininkus, o padaryti vis tiek neiko nepadarysim, nes ne be reikalo jie vadinami monopolininkais. Tokia ta realybė.

Mozillai oficialiai patvirtinus, kad pasiektas tos pačios programos parsisiuntimo per vieną dieną pasaulio rekordas, o Lietuvai netikėtai tapus didžiausia parsisiuntimų skaičiumi proporcingai gyventojų skaičiui valstybe, netyla diskusijos, kad rezultatai buvo suklastoti. Tai visgi kaip su tais rezultatais: suklastoti jie ar ne?

Pabandykim paskaičiuoti apytikriais skaičiais. Naujausiais duomenimis Lietuvos interneto skverbtis yra apie 40%. Tai reiškia, kad internetu naudojasi apie 1,3 milijono žmonių. Užfiksuotas Firefox parsisiuntimų skaičius Lietuvai yra apie 230000. Taigi, beveik penktadalis interneto vartotojų parsisiuntė naująją naršyklę. Tai tik plika statistika, kuri neatrodo pervertinta, nes jei daugiau kaip 50% Lietuvos interneto vartotojų būtų parsiuntę naršyklę tą pačią dieną, aš ir pats imčiau abejoti rezultatais. Dabar apsvarstykime keletą faktų, kurie lėmė tokį mūsų rezultatą.

• Apie Firefox 3 išleidimą ir rekordo siekimą iš anksto buvo skelbiama visuose didžiausiuose lietuviškuose naujienų portaluose: balsas.lt, delfi.lt, lrytas.lt. Lietuviški tinklaraščiai tuo pačiu tiesiog dūzgė apie šią naujieną.
• Šeimos dažniausiai turi ne po vieną kompiuterį namuose, todėl vienas vartotojas galėjo atsisiusti ir daugiau nei vieną naršyklės įdiegimo programą. Maža to, dirbantis turi priėjimą prie kompiuterio su internetu namuose ir darbe. Pas mane, pavyzdžiui, namie yra 2 kompiuteriai ir dar dirbu su kompiuteriu darbe. Pats asmeniškai siunčiausi 2 kartus.
• 50% mano tinklaraščio skaitytojų naudoja Firefox ir ji yra dominuojanti naršyklė. Nors mano skaičiai nors ir kuklūs, bet įrodo tendenciją, kad lietuviai myli Firefox.
• Kiek jūs patys skleidėte žinią apie Firefox parsisiuntimą ir rekordo siekimą visais įmanomais būdais? Aš pats priminiau mažiausiai 3 žmonėms, kurie tikrai žinau, kad parsisiuntė.
• Didžiausias parsisiuntimų skaičius iš Lietuvos buvo besibaigiant rekordo siekimo parai. Lietuvoje kaip tik tuo metu buvo 6-8 val. vakaro: laikas, kuomet dauguma po darbo ar mokslų grįžo namo ir prisėdo prie namų kompiuterio tam, kad ir namie parsisiųstų programą.

Dauguma skeptikų teigia, kad kažkas suklastojo rezultatus, bet ar pasvarsto kokia būtų prasmė tuos rezultatus klastoti? Kažkas turėtų būti asmeniškai suinteresuotas tą skaičių padidinti ir gauti iš to naudos, o dabar gi rezultatas paprastas – Lietuva pirmoje vietoje, o ne kažkoks Petras, Jonas, ar įmonė X, kuri parsisiuntė naująją naršyklę penkis šimtus kartų.

Klastojant tektų susidurti su vienu labai sudėtingu klausimu: tai kiek reikia tų apgaulingų parsisiuntimų, kad sumuštume rekordus: 10000, 100000 , gal milijono? Aš jau net nekalbu apie keblumus technologine prasme, kuomet siųstis reiktų iš daugybės skirtingų internetinių prieigų tam, kad neanuliuotų didelio parsisiuntimų skaičiaus iš to paties interneto adreso. Paskaitykite apie tai kaip Mozilla saugojosi nuo parsisiuntimų apgavysčių oficialiame FAQ.

Ir pabaigai, kiek iš jūsų žinojo, kad bus atliekami tokie parsisiuntimų skaičiaus pagal populiaciją matavimai? Aš tai tikrai nežinojau ir man buvo nė motais. Tiesiog norėjau prisidėti prie pasaulinio rekordo siekimo ir tai sėkmingai padariau. Dabar galų gale nustokime save menkinti ir tiesiog pasidžiaukime, kad esame vieningi siekiant bendro tikslo garsinant Lietuvą geruoju vardu tiek virtualiam, tiek fiziniam pasauliuose.

Prieš daugiau nei du mėnesius aprašiau zine.lt 4 skaitmeninius žurnalus: jaunimui, apie automobilius, dizaineriams ir švelnios erotikos mėgėjams. Įvertinti naujus leidinius norėjau dėl dviejų priežasčių: patikrinti ar gavau man žadėtos reklamos viename žurnalų ir patikrinti ar leidėjai atkreipė dėmesį į mano pastabas ankstesniame įraše.

Noriu pasidžiaugti, kad į daugumą mano pastabų leidėjai atsižvelgė ir šį kartą išleido žurnalus, kuriuose tekstas buvo daug įskaitomesnis, negu pirmuosiuose numeriuose. Žurnaluose lygiai taip pat dominuoja gausybė nuotraukų, bet tekstas pagaliau kontrastuoja su fonu. Leidėjai atsižvelgė ir į kitas mano pastabas: išjungus garsą dabar pranyksta ir puslapio vertimo šnarėjimas, bei panaikintas nelemtas gradientas per puslapio vidurį. Pagaliau grožėtis nuotraukom niekas netrukdo! :) Labai skaitymą palengvinusi naujove – puslapių vertimas su navigacijos klavišais.

Žurnalų funkcionalumo ir turinio patobulinimai puikūs! Vis dėlto, mane ir žurnalų prenumeratą skiria tik vienas žingsnis: paaiškinimas, kad mano el. pašto adresas, kurį įvedu prenumeruodamas žurnalus, nebus panaudotas spaminimui. Nereikia jokių didelių teisinių tekstų, tiesiog užtektų kažko panašaus į: “Mes gerbiame jūsų privatumą, todėl nesidalinsime informacija apie jūs su jokiom trečiom šalim.” registracijos formos apačioje. Viskas. Nežinau kodėl, bet lietuviški projektai savo vartotojams labai mažai akcentuoja privatumo politiką. Užsienyje tokie dalykai labai sunkiai praslystų pro internautų akis. Jeigu zine.lt nenori terliotis su visom tom “privatumo politikom”, užtenktų tik padaryti paprastutį RSS srautą, kurio pagalba praneštų apie naują žurnalą. Rezultatas tas pats, nes retas kuris nenaudoja RSS skaityklės.

Pabaigai norisi pasidžiaugti, kad žurnalo leidėjai ištesėjo pažadą ir į design.Zine įdėjo tinklaraščių, kurie parašė apie žurnalus, svetainių nuotraukas kartu su trumpais aprašymais ir nuorodomis į juos. Gal tai naujos verslo ir tinklaraščių bendradarbiavimo eros pradžia? Nors pats tokio bendradarbiavimo pasiūlymas sukėlė labai daug pasipiktinimo kai kuriuose blogosferos sluoksniuose, man ranka nesudrebėjo parašyti apie ši tikrai įdomų projektą tarp dominuojančių socialinių tinklų, beverčių komentarų ir pasiburnojimų prisodrintame lietuviškame internete. Zine.lt noriu palinkėti ir toliau tobulėti, nes tobulumui ribų nėra. Kol kas, atrodo, viskas eina labai gera linkme. :)

Yra tam tikros ribos iki kiek galima tampyti žmonių kantrybę. Kadangi mano hostingo kompanija taip pat dirba žmonės, matyt, su savo projektais vakar viršijau jų kantrybės ribas. :) Jau kuris laikas pastebėjau, kad serveris, kuriame talpinami visi mano projektai, retkarčiais priverstinai perkraunamas, bet nenutuokiau, kad problemos visame serveryje atsirado dėl mano ten nuolat veikiančio programinio kodo. Taigi, dabar apie viską iš pradžių.

Aš nuolatos seku kas vyksta visuose mano projektuose ir galiu drąsiai teigti, kad esu didžiausias jų vartotojas. Vakar vakare netikėtai pastebėjau, kad visi mano tiklaraščiai nustojo veikti ir pradėjo rodyti 403 klaidą: priėjimas prie puslapių yra uždraustas. Aš paranojikas, todėl pirmiausia įtariau įsilaužimą į serverį ar mano puslapius. Iš karto puoliau rašyti į supportą, apie problemą ir netikėtai ten pat suradau man paruoštą žinutę, kurioje parašyta, kad aš išnaudoju per daug serverio resursų, dėl ko jis pradėjo dirbti nestabiliai ir hostingo atstovas man pasiūlė pakeisti savo turimą planą į semi-dedicated: galingesnį serverį su mažiau vartotojų.

Tokiu kompanijos veiksmu aš buvau šiek tiek priblokštas: projektai sukosi jau ilgai, kodėl negalėjo tiesiog su manim susisiekti ir pasiūlyti sumažinti serverio apkrovas, o brutaliai ėmė ir atjungė? Dabar pagalvojęs juos suprantu. Kompanija tiesiog pasirinko patį paprasčiausią ir efektyviausią kelią: nustatė kur serverio apkrovos, kas kaltas ir norėdami išlaikyti stabilumą likusiems 200 klientų tam pačiam serveryje mane tiesiog atjungė…

Tai kokios tos apkrovos, kad gavau pylos nuo JaguarPC? Visų pirma tai – automatinis blogeriai.net žinučių atnaujinimas. Šiuo metu yra 257 dalyviai. Patikrinti kiekvieną dalyvio RSS srautą užtrunka ~10 s., viso gaunasi apie 43 minutes. Šis skaičius man jau senai buvo žinomas, kadangi niekas nesiskundė, tai ir turėjau specialų skriptą, kuris 43 minutes “kabėdavo” serverio atmintyje ir surankiodavo/atnaujindavo visus įrašus. PHP kaip pseudo interpretatorius labai prastai tvarkosi su atminties valdymu, todėl vien tas skriptas išnaudodavo velniškai daug – apie 1 GB serverio RAM. Antra problema – atsarginių kopijų įskiepis backupwordpress. Jis puikus – surenka absoliučiai visus tinklaraščio failus, padaro pilną SQL atsarginę kopiją, viską suarchyvuoja ir padeda serveryje. Šis procesas taip pat atimdavo žiauriai daug serverio procesoriaus ir atminties resursų, nes beveik vienu metu kasdien darydavo 4 tinklaraščių atsargines kopijas. Dar viena problema ta, kad dėl prasto programavimo tą pačią dieną man atsirasdavo net po kelias to paties tinklaraščio atsargines kopijas. Man tai kas: kuo daugiau atsarginių kopijų – tuo man geriau. JaguarPC taip neatrodė, nes vien arvydas.net archyvas užėmė daugiau nei 170 MB, o jį suarchyvuoti reikia keturgubai tiek atminties. :)

Aukščiau išvardintas problemas išsprendžiau labai greitai. Teko sustabdyti automatinį blogeriai.net žinučių atnaujinimą, išjungiau atsarginių kopijų darymą ir skubiai įdiegiau WP Super Cache įskiepį visiems tinklaraščiams, kurio pagalba sugeneruoti puslapiai yra išsaugomi kaip failai, tokiu būdu labai greitai perduodant turinį jo negeneruojant. Visą tai padaryti užtrukau ne daugiau 15 min. Ilgiau užtruko susirašinėjimas su hostingo kompanija dėl veiksmų. Kadangi padarius pakeitimu, atstovas patvirtino, jog serverio apkrovos grįžo į normalias vėžes, leido man toliau naudotis savo internetinėmis svetainėmis.

Blogeriai.net automatinį žinučių atnaujinimą kol kas išjungiau, bet labai greitai (ryt, poryt) sukursiu specialių patobulinimą, kurio pagalba RSS atnaujinimų “naštą” išskirstysiu vartotojams, skaitantiems blogeriai.net. Patys skaitytojai beveik nieko nepajus, o serverio apkrova bus išskirstyta per ilgesnį laiko tarpą be bereikalingo sistemos resursų išnaudojimo ir poreikio man pirkti 4 kartus brangesnį talpinimo planą.

Gavęs pasiūlymą iš hostingo kompanijos pakeisti savo talpinimo planą, aš natūraliai jų paklausiau: o kas man garantuos, kad po kažkiek laiko aš vėl nebūsiu užblokuotas dėl to, kad išnaudoju ir tuos man naujai suteiktus resursus? Atstovas nelabai ką galėjo atsakyti į šį klausimą todėl, be abejonės, vienintelė man likusi alternatyva – optimizuoti blogeriai.net kodą. Iš atstovo tesugebėjau išpešt, kad vienu metu viena svetainė tą pačią minutę negali išnaudoti daugiau nei 30% resursų. No problem! :)

Įprastam Wordpress blogui JaguarPC suteikiamų resursų niekada nebus per mažai. Tikriausiai net nesuskaičiuojama ta smulkmė, kurią išnaudoja paprastutis tinklaraštis. Kaip tikriausiai pastebėjote, saviškiais projektais bandžiau apžioti šiek tiek per daug. Todėl belieka tik resursų naudojimą užmaskuoti taip, kad neįtakotų normalaus mano nuomojamo serverio darbo. Nepaisant šio mažo nesusipratimo, aš iki šiol neabejoju, kad JaguarPC teikia paslaugas už ypač gerą kainą, iki kurių lietuviškoms kompanijom oi kaip dar toli. :)