photo credit: $arah Murray

Už tai, kad esate su mumis tada kai jūsų labiausiai reikia.
Už tai, kad kiekviena esate unikali.
Už tai, kad gyvenimas be jūsų būtų beprasmis.

Šiandien visos pasaulio gėlės jums!

Su meile,
Arvydas

Atradau keletą įdomių dalykų, susijusių su skaičiumi Pi. Į matematiką nesiveliant turbūt dauguma žino, kad Pi yra iracionalus. Tai reiškia, kad jo negalima parašyti baigtiniu skaičiumi skaitmenų po kablelio (3,141592…). Čia ir visas įdomumas, mat yra įkurta skaičiaus Pi diktavimo atmintinai lyga!

Puslapis šiek tiek kraupokas, bet vat informacija ten “neįkainojama” :) Pasaulio rekordas priklauso vienam kitaicui, kuris per 24 val. padiktavo… 67,890 skaitmenis. OMG! Šiaip vaikinukas buvo išmokęs 100000 (!!!) skaičių po kablelio, bet suklydo :) Galite pasiskaityti trumpą interviu su juo, kuriame pasaulio rekordininkas pasakoja šiek tiek apie taisykles.

Gal yra norinčių sumušti šį rekordą? Va jums pirmasis milijonas Pi skaičiaus skaitmenų pradžiai :D

Gerb. qemm,

Paskaitęs apie tavo super uber highly recommended Soberano brendį ir nusprendęs jį pracheckinti teigiu, kad mano išpuoselėtiems skonio receptoriams tame butelyje esantis skystis yra just per saldus. Toks uber sweet, kad nuo to saldumo paragavus vos 100g butelio turinio ryte skauda tuščią galvą. Your’s trully nelaiko savęs atsidavusiu alkašu, gal labiau mėgėju paragauti stipresnį alcoholic brandą. Patapęs tamstos advertizing auka konstatuoju faktą, kad lieku prie savo neseniai pamėgto škotiško viskio “Scottish Leader”, turinčio savitą skonį bei maloniai nubėgantį medaus ir samanukės prifkūsą.

Regardz,
Arvydas

Ghm… pinigais nesidalinsiu :o) tik noriu pasidžiaugti šimtuoju įrašu savo beveik du mėnesius gyvuojančiame tinklaraštyje. Šimtas yra daug ar mažai? Na, šimtas litų tikrai nebe toks pat, koks buvo prieš dešimt metų, bet koks skirtumas, galų gale? Juk pinigai tai yra tik priemonė palaikyti norimą gyvenimo kokybę. Už pinigus, kurie ateina ir išeina, aš daug labiau vertinu žinias. Būtent savo žiniomis pasidalinau su jumis jau šimte įrašų, pažadu nesustoti ir visada išlikti įdomus.

Ačiū, kad skaitote! Ačiū, kad komentuojate! Dabar jau žinau, kad šimtas – tik pradžia! :o)

Rankų nagus reikia kirpti, kai pirštais maigant klaviatūrą imi juos jausti ant klavišų. Einu žirklučių…

Nesuprantu tik, kaip moterys sugeba taipinti su ilgiausiais nagais? Man tai net šiurpas eina kai nagai liečia klavišus. Nors… savo akimis esu matęs vienoj firmoj administratorę, kuri turėjo neprotingai ilgus nagus (~1 cm), todėl klavišus spausdavo su pieštuku rankoje. :o)

Nuotrauka iš kažkur.

Tikriausiai ne vienas mane skaitantis maisto produktus perkasi viename ar kitame prekybos centre. Pagal Lietuvos įstatymus, kiekvienas produktas turi turėti aprašymą lietuvių kalba ir galiojimo datą. Dėl produktų aprašymų viskas beveik ok, jeigu nekreipsim dėmesio, kad tuos užklijuotus aprašymus reikia vėliau nuskutinėti nuo taros, vazų ar kokio kito įsigyto gėrio stengiantis nepažeisti naujo daikto. Brudai taip prilimpa, kad paskui gramdyk negramdęs, o lipnioji aprašymo dalis vis tiek pasilieka ant nusipirktos prekės. Kitas dalykas – produktų galiojimo datos. Vat čia tai mane biesina…

Geriausias pasiūlymas jums – tiesiog atsidarykite savo šaldytuvo duris ir ant labiausiai naudojamų produktų pakuočių pabandykite surašyti visus produkto galiojimo datos variantus. Tą pačią šios dienos datą pas save galiu rasti surašyta taip:

• 2008 01 21
• 01 21 2008
• 01 21 08
• 21 01 08

Kažkur ant įpakavimo visada rasite užrašą, kad galiojimo datą galite prasičekinti ant pakuotės. Kad galime tai gerai, bet kaip ją išsišifruoti, po velnių?! Tarkime turiu grietinės indelį pirktą bala žino kada. Ant jo užrašyta 03 01 08. Dabar aš jau esu sutrikęs… Tai iki kada ta mano grietinė galioja: kovo pirmos ar jau senai praėjusios sausio trečios? Galiu skelti dar geresnį. Tai kokia yra 07 02 08 galiojimo data? Šie ar jau praėję metai?…

Visas sutrikimas atsiranda, kai skaičiukai yra mažesni už dvylika. Mat, jei vienas skaičiukas yra didesnis už dvylika, iš karto aišku, kad jis nurodo dieną. Metus tikrai nesumaišysim, jei vakar neatkeliavom iš praeities ar ateities, o diena lieka dar du skaičiai iš datos šešetuko. Bet čia tik geriausiu atveju…

Apsipirkinėdamas prekybos centre neretai jaučiuosi kaip koks šifruotojas, bandantis nusipirkti prekę su ilgiausiu galiojimo laiku. Pienas galioja max 4 dienas, aha.. vadinasi čia mėnuo, čia diena, o čia metai… Kodėl įstatymai reikalauja lietuviško prekės aprašymo, bet nereikalauja lietuvišku formatu užrašytos (2007.01.21) galiojimo datos? Nors iššifravimo kodą užrašytų kur nors ant pakuotės, vis mažiau trikdytų renkantis produktą…

Daba sėdžiu ir galvoju: o kodėl kai kurie blogeriai (1 [shot] ir 2 [shot]) į savo tinklaraščius deda laikrodžius rodančius laiką? Taigi norint pamatyti kiek daba valandų tereikia pasukti akis į apatinį dešinį ekrano kampą ir laikas kaip ant delno. :o) Čia gali gautis šiek tiek ir neigiamo efekto: “Žiū kiek laiko! Ką aš čia taip vėlai veikiu? Reik eit miegot, o tai jau per ilgai prie šito blogo prisisėdėjau…” :o)

Tikriausiai net nesusimąstome kaip smarkiai mes esame priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų. Nėra interneto – nėra darbo, dingsta elektra, vanduo ar sugenda kanalizacija – jaučiamės kaip akmens amžiuje.

Va ir šiandien Kauno Akropolio parkavimo aikštelėje trečiajame aukšte sugedo išgirtosios sistemos davikliai pranešantys apie užimtas ir laisvas automobilių stovėjimo vietas. Nuotraukoje viršuje galite pamatyti, kad nors ir stovi automobiliai vietoje, virš jų esančiuose davikliuose dega žalia šviesa, kas reiškia, kad vieta yra laisva. Įprastai pastačius automobilį po kiek laiko švieselė persijungia į raudoną. Taip pat prie kiekvieno įvažiavimo į stovėjimo juostas yra šviečiantys tablo, kurie pagal daviklius rodo juostoje esančių laisvų vietų skaičių. Aišku irgi grybavo rodydami, kad beveik visos vietos laisvos kiekvienoje eilėje :o)

Įdomu tai, kad ne visi davikliai buvo sugedę ir kai kur švietė varganos kelios raudonos lempelės. Ok, parkavimo sistema yra žiauriai patogi ir jau ne kartą pajutau jos privalumus, bet šiandien pasijaučiau sutrikdytas: važiuoji važiuoji kuo arčiau įėjimo… o vietų nebėr… :o) Ratą apsukus suvoki, kad kažkas ne taip, o tada jau atidžiau žiūrėdamas susirandi vietą kur sustoti. Gerai nors, kad blogai veikė davikliai tik trečiajame aukšte, nes jei ir pirmieji du aukštai būtų sugedę, įsivaizduoju koks chaosas būtų prisiparkuoti.

Štai jums ir priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų. ;o)

Paveikslėlis iš Wikipedia.

Visgi kokie mes lietuviai esame keisti puristai. Paimkim kokį tūla užsienietį (anglą, amerikietį, italą ar ispaną) besistengiantį išmokti bent kelis žodžius lietuviškai. Tuoj puolame taisyti ir iki pažaliavimo aiškiname kaip reikia tarti mūsų kietą priebalsį ‘rrrr’, patys tardami taisyklingai ir laukdami korektiško pakartojimo, kurio… nesulauksim. Lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje, o kalbos padargai užsieniečiams tiesiog nebūna įpratinti tarti lietuviškus garsus (nekalbu apie slavus), bet, atrodo, ne visi tą suprantam.

Mūsų tik trys milijonai, todėl logiškai mąstant kiekvienas papildomas nelietuvis, išmokęs kažkiek mūsų kalbos, turėtų būti branginamas, bet kur tau! Mes uždusiname bet kokį norą užsieniečiui kalbėti lietuviškai vien dėl to nepaliaujamo noro pataisyti netaisyklingai ištartus garsus ir žodžius. Kaip šiandien prisimenu vienoje laidoje Erica Jennings iš Skamp aiškinant, kad įkyrus taisymas yra pagrindinė priežastis kodėl ji nenori ir nekalbės lietuviškai, nors gali. Atsimenat jos pirmą lietuviškai sudainuotą dainą su Kernagiu “Mūsų dienos kaip šventė”? Man jos lietuviška tartis pasirodė tokia miela!

Dabar šiek tiek pamąstykime kaip elgiasi visas likęs pasaulis. Angliškai kalbu gerai, bet tikrai ne idealiai. Mano anglų kalba niekada nebuvo pataisyta anglakalbio asmens, nors tikrai buvo momentų kai nusišnekėjau. :o) Gal čia dėl to, kad angliškai kalbančių žmonių yra labai daug ir tiesiog kiekvienam anglui ar amerikonui neverta vargi ir mokinti? Kad ir ką būčiau pasakęs, sutiktas žmogus dažniausiai skeldavo man komplimentą: “Your english is very good!”. Na, gerai, čia gal šiek tiek amerikoniškas lindimas į užupakalį be muilo, bet vistiek – malonu.

Tai visgi gal reiktų džiaugtis lietuviškai kalbančiais užsieniečiais ir sakyti jiems: “Šaunuolis (-ė), kalbi iš ties puikiai lietuviškai!”? Ir nesvarbu, kad ta lietuviška kalba yra neideali. :o)

Dažnai pastebiu, kad susimąstome apie įvykius, kurių galima buvo išvengti tik po to kai jie įvyksta… Laikas sulaužyti šią tradiciją. Dar mokykloje per civilinės saugos pamokas prisimenu, kaip mokytojai pasakodavo apie gesintuvų tipus, paskirtį ir svarbą. Mokyklą baigiau prieš daugiau nei septynis metus, todėl pamokos apie civilinę saugą, kaip ir vis tai kuo dabar nesidomiu, išgaravo.

Skaityti toliau »