arvydas.net » Apžvalgos

Mano mobiliųjų telefonų istorija

Arvydas — Tue, 03 Aug 2010 14:28:38 +0000

Šiandien su jumis noriu pasidalinti savo mobiliųjų telefonų istorija. Šiaip vidutiniškai vienas telefonas man tarnauja apie metus, nes nesistengiu vytis madų ir pirkti visada naujausius telefonus. Per maždaug tiek laiko kiekvienas telefonas morališkai ir technologiškai pasensta ir tik tada jį atsinaujinu.

Siemens S16

Mano mobiliųjų telefonų era prasidėjo gūdžiais 1999 metais, kai KTU informatikos konkurse užėmiau prizinę vietą ir gavau mobilųjį telefoną su Extra kortele ir 10 Lt sąskaitoj. Jei kas dar prisimenat tuos laikus, tai mobilus ryšys buvo prabanga, nes minutės kaina buvo ar tai vos ne 3 Lt, o SMS kainuodavo virš lito. Man kaip mokiniui telefono išlaikymas buvo labai brangus, todėl apsiribodavau tik klasiokų majakinimu pamokų metu gaudant ar kuris nors pamiršo išjungti skambutį. Apie telefoną prisimenu tik tiek, kad jis buvo labai didelis ir sunkus.

Mitsubishi Trium Geo

Šį telefoną gavau kartu su sutartim pradėjęs mokintis pirmam kurse ir dirbti savo pirmajame darbe. Geriausia ką prisimenu apie Triumą tai jo labai juokingi kliuksėjimo garsai spaudant mygtukus ir vaikštant po meniu, kurie iki šiol sukelia šypsena. Atlenkiama klaviatūros apsauga daugiau trukdė negu padėjo, nes ji buvo labiau tik dėl vaizdo, bet šiaip tai buvo labai smagus telefonas.

Nokia 5110

Klasika! Turbūt kitaip šio telefono ir nepavadinsi. Įprasti naudojant akumuliatorius laikydavo 5 dienas ir daugiau, super paprastas meniu, labai patikimas ir ištvermingas telefonas. O kiek valandų praleista žaidžiant gyvatėlę! Šią penktą noškę prisimenu su nostalgija ir nors ji buvo palyginus didelė, savo darbą atliko puikiai.

Nokia 3310

Dar vienas klasikinis telefonas, kuris pakeitė mano puikiai atitarnavusią penktą noškę – žargonu vadinta “trečia noškė”. Savo laiku vos ne kas antras turėjo šį telefoną. :) Puikus telefonas, toks pat idealus meniu, redaguojamos melodijos, “pseudo animuoti” SMS (jei kas dar tokius atsimena) ir monohromatiniai paveiksliukai. Ar galėjo būti kas nors geriau? O Snake 2 žaidimas iki šiol sukelia šiltus prisiminimus apie tą laiką praleistą sėdint mikriukyje ir žaidžiant pakeliui namo. Standartiškai telefonas buvo parduodamas su nikelio baterija, tai kai pasikeičiau į ličio atsimenu telefonas pelengvėjo gerus du kartus. :)

Samsung SGH-C100

Mano pirmas telefonas su spalvotu ekranu, polifininėm melodijom, WAP ir JAVA žaidimais. Tai buvo milžiniškas šuolis nuo Nokia 3310. Samsung visada pasižymėjo labai dailiu dizainu. Labiausiai man nepatiko, kad jis buvo lėtas. Tragiškai lėtas… lėtas kaip vėžlys… lėėėėėėtas… Pardaviau be jokio įbrėžimo puikiai išlaikytą, nes pakeičiau į …

Sony Ericsson K508i

Tai buvo tikras šuolis greičio atžvilgiu. Šis telefonas ne tik kad veikė stulbinamai greitai, bet ir turėjo VGA kamerą! Su joystiku buvo labai patogu žaisti žaidimus, WAP naršymas buvo tikras malonumas su toookio dydžio ekranu. Pamenu net buvau nusipirkęs laisvų rankų įrangą kartu su radija ir klausydavau ją važiuodamas iš/į darbą. Šį telefoną iki šiol turiu Lietuvoje, vis dar veikia, tik gaila, kad pririštas prie tinklo. Būtų puikus atsarginis telefonas.

Nokia 2650

Šių telefonų laimėjau net penkis Omnitel žaidime, kur reikėdavo siųsti vieną SMS žinutę kainuojančią 1 Lt ir kas 300-oji SMS laimėdavo po telefoną. Labai azartiškas žaidimas, nes išsiuntęs žinutę gaudavai pranešimą kiek dar liko SMS iki kol bus laimėtas telefonas. Su savo K508i įsigudrinau siųsti po 5-10 žinučių iš karto tuo numeriu, kai likdavo 20 SMS iki laimėtojo ir išleidęs gal po 20 Lt laimėdavau telefoną. Šiaip tragiškas telefonas, mygtukai baisūs ir labai nepatvarūs. Nenuostabu, kad Omnitel tokiu būdų sugalvojo atsikratyti šiais telefonais. Juos visus pardaviau telefonų supirkėjui, kuris juos išvežė į Rusiją, nes Lietuvoj čia jų niekas nenorėjo pirkti kiek bebandžiau pardavinėti per skelbimus.

Siemens C75

Du šiuos telefonus laimėjau tam pačiam žaidime. Šiaip smagus telefonas, didelis ekranas, bet joystickas labai nepatvarus. Šiuos telefoną nesunkiai pardaviau pagal skelbimą, nes nenorėjau atsisakyti savo Sony Ericssono dėl radijos.

Nokia 6020

Šią Nokia labai trumpą laiką naudojau būdamas JAV. Galiu pasakyti tik tiek, kad nepatiko. Buvo gan paprastas telefonas, be jokių ypatybių.

HP HW6515

Pirmas mano išmanusis telefonas, kurį nusipirkau JAV 2007-aisiais. Vienas iš pagrindinių argumentų kodėl rinkausi šį telefoną buvo jo integruota GPS funkcija ir galimybė naudoti GPS programinę įrangą. Greitkeliai Amerikoje kartais gali būti labai klaidinantys :) Kaip Windows mobile 2003 šis buvo dar visiškai padorus: veikė greitai, galima buvo pasitikrinti paštą, naršyti puslapius su Opera naršykle. Vienintelis minusas: negalima buvo jo visiškai iškrauti, kitaip jis prarasdavo visus duomenis, nes visa informacija buvo laikoma RAM, kuris nusėdus baterijoms tiesiog išsitrindavo.

HTC Touch Pro

Pasinaudojęs išmanaus telefono privalumais į paprastus telefonus jau daugiau nebežiūriu. Todėl ne nuostabu, kad HP plokštelę pakeičiau į HTC Touch Pro “žvėrį”. Viena iš priežasčių kodėl rinkausi būtent šį telefoną buvo labai patogi fizinė klaviatūra, prie kurios jau buvau įpratęs, be to man jau įprastą Windows Mobile vartotojo sąsają. Be XDA developers forumo šis telefonas būtų labai labai prastas ir tik to forumo dėka sugebėjau jį prisitaikyti visiems savo poreikiams.

Google Nexus One

Prieš 2 metus kuomet rinkausi Touch Pro, Android platforma buvo dar labai jauna ir tik tik su ja buvo pradedami gaminti telefonai. Turėjau išlaukti, kol Android palaikys padorią navigaciją, nes aš tiesiog mėgstu turėti vieną įrenginį, kuris man yra telefonas, GPS navigacija, el. pašto skaitymo programa ir interneto naršyklė. Laukiau ir sulaukiau… Google Nexus One. Šis telefonas nusipelno atskiros apžvalgos, o dabar galiu tik pasakyti, kad tai yra idealus technologinis stebuklas, kuris tiesiog veikia “out of the box” ir puikiai atlieka visas man reikalingas užduotis.

Tai kol kas tokia ta mano mobiliųjų telefonų istorija. Turėjau nei daug nei mažai: 10 telefonų per 10 metų. Iš senųjų telefonų turbūt labiausiai įstrigo Nokia 3310, o dabar negaliu atsidžiaugti savo Nexus’u. :)

Nežinau gerensnio už… Thunderbird 3

Arvydas — Tue, 05 Jan 2010 17:09:35 +0000

Taip tyliai, be jokių ypatngų fanfarų ėmė ir išėjo nauja geriausios pašto programos Thunderbird versija. Atsinaujinau ir turiu pripažinti, kad esu labai nustebintas: programa ne tik smarkiai paspartėjo, bet ir įgavo keletą labai naudingų funkcijų.

Kortelės

Thunderbird kortelės – naujas ir netradicinis požiūris į el. pašto skaitymą. Laiškai atsidaro nebe naujuose languose, o kortelėse. Man darbastalyje labai mėgstančiam tvarką tai tikras išsigelbėjimas.

Paieška

Thunderbird nuo šiol indeksuoja visus laiškus ir pateikia paieškos rezultatus praktiškai iš karto. Labai patogios paieškos patikslinimo galimybės tarp paieškos rezultatų.

Patogesnė vartotojo sąsaja

Naudotis el. pašto programa tapo daug lengviau: laiško valdymo mygtukai peržiūros dalyje pridėti prie paties laiško, o ne pagrindiniame meniu viršuje, išbaigta ir graži standartinė išvaizda ir “gudrūs” katalogai paverčia el. pašto tvarkymą vienu malonumu. Pavyzdžiui, dabar egzistuoja “gudrus” katalogas Inbox, į kurį įtraukti visi el. laiškai iš visų paskyrų. Kuomet pas mane tų paskyrų yra 6, skaityti visus laiškus vienoje vietoje yra nepalyginamai patogiau.

Jeigu nemėgstate internetinio el. pašto, taip kaip aš ir norite skaityti laiškus iš vienos vietos, tikrai labai rekomenduoju įsidiegti arba atsinaujinti Thunderbird. Ją galite parsisiųsti iš oficialios svetainės arba įsidiegti portable versiją.

BOSE On-ear ausinės

Arvydas — Mon, 04 Jan 2010 17:06:59 +0000

Šiandien noriu pasidžiaugti savo kalėdine dovana: BOSE On-ear ausinėmis. Labai mėgstu klausytis muziką ir save laikau lengvu melomanu: jaučiu skirtumą tarp paprastos ir aukštos kokybės audio aparatūros. Šias ausines buvau jau išbandęs parduotuvėse prie demo stendų ir žinojau ko iš jų tikėtis. Visgi, viena yra bandyti parduotuvėje, o visai kita – atsipalaidavus namuose klausytis savo mėgiamos muzikos.

Pakuotės turinys

Be pačių ausinių pakuotėje buvo įdėtas prailginimo laidas, nes kažkodėl standartiškai laidas einantis iš ausinių tėra tik viršuje nuotraukoje parodyto dydžio, specialus kietas dėklas ir instrukcija.

Ausinės kompaktiškai susilanksto ir įsideda į dėklą transportavimui.

Patogumas

Pirmas WOW faktorius užsidėjus ausines ant ausų – nerealus patogumas. Ausinės turi nepaprastai minkštą vidinę pusę, kuri visa priglunda ant ausies ir prisitaiko prie jos formos. Tai yra iki šiol patogiausios ausinės, kurias teko dėvėti, nes jų beveik nesijaučia. Tiek vidinė ausinių pusė, tiek viršutinė lankelio dalis yra iš labai minkštos odos: klausant muzikos net labai ilgą laiką ausų niekada nenuspaudžia. Be to patys ausinių garsiakalbiai sukinėjasi ir lankstosi, todėl kad ir kokią galvos formą turi – ausinės priglunda idealiai. Iš tiesų, jos priglunda taip gerai, kad net užslopina aplinkinius garsus.

Garsas

O, TAS garsas! Jį net sunku apibūdinti, bet galiu patvirtinti, kad visą savo klausytą muziką išgirdau iš naujo taip kaip ji turi skambėti. Neapsakomai švarus garsas su ypač išryškintais žemais dažniais yra tai, dėl ko šios ausinės laikomos vienom geriausių. Muzika puikiai skamba net per integruotą nešiojamo kompiuterio garso kortą, žemi dažniai išlaiko visą savo kokybę muzikos klausantis ir labai garsiai. Nežinau kiek kartų dirbdamas ir tuo pačiu metu klausydamas muzikos nejučiom nutraukdavau savo darbą, užsimerkdavau ir klausydavau…

Vertė

Perkant tiesiai iš gamintojo Anglijoje ausinės kainuoja £120, Lietuvoje – apie 675 Lt, tačiau aukštą kainą atperka aukščiausios kokybės garsas. Garsas, kuriuo aš su niekuo nenoriu dalintis. :)

Dell Mini 10 – nevertas dėmesio netbook

Arvydas — Fri, 07 Aug 2009 10:48:24 +0000

Dell Mini 10 yra labai gražus, aptakių formų, super lengvas (1,13 Kg) ir turi HDMI vaizdo jungti. Tuo jo visi privalumai ir užsibaigia. Šis modelis turi tris pagrindines problemas, kurias teko patirti savo kailiu ir dėl kurių jis nevertas vadintis kompiuteriu.

Perkaitimas

Sunku patikėti kaip toks mažas įrenginys gali skleisti tiek daug karščio. Jeigu tik pajungi krautis į tinklą, po 15 minučių laikant ant kelių imdavai jausti nemalonią šilumą.

Striginėjimas

Žmona spėjo jam ir niką duoti: “strigalas”. Galbūt tai perkaitimo pasekmė, bet 1 iš 10 kartų jis nereaguodavo į touchpad paspaudimus. Naršant internete tai darėsi nepakenčiama net man, kai bandžiau jį optimizuoti, o apie nuolatinį naudojimą net nekalbu.

Touchpad

Touchpad yra pati didžiausia blogybė iš visų. Ten įdiegtas toks šustras touchpad su multitouch galimybe. Nežinia ar ten draiveriai kreivi, ar pats hardware, bet aš turėjau išjungti visas multitouch funkcijas kaip paveiksliukų apvertimą ar zoom su dviem pirštais, kitaip naudotis juo buvo neįmanoma.

Nuolat naudojantis touchpad įpranti, kad kairysis rodomasis pirštas nuolat liečia kairyjį touchpad mygtuką o su dešiniuoju judini pelę po ekraną. Šiam Dell Mini 10 modelyje dėl vietos taupymo touchpad mygtukai yra dalis viso touchpad, t.y. jie yra lietimui jautrūs kaip ir visas touchpad paviršius. Atrodo, kad turėtų būti “krūta”, bet tik pasinaudojęs pradedi keikti tą idiotą, kuris sugalvojo tokią funkciją ir pats nepabandė naudotis savo sukurtu kompiuteriu. Užsimiršus ir palikus kairįjį pirštą ant mygtuko, pelės judėjimas tapdavo visiškai neprognozuojamas.

Maža to, touchpad programinė įranga neturi nei tap jautrumo (veiksmas kai baksteli pirštu ant touchpad, kad emuliuoti mygtuko paspaudimą), nei šoninių scrollinimo zonų pločio nustatymo.

Visos touchpad išvardintos problemos daugiau programinės ir pataisomos, bet su Dell principu “bele parduok ir paimk pinigus” nesitikėčiau greito problemos sprendimo. Teko pasiknisti po forumus ir pasirankioti nekokių atsiliepimų apie firmą, todėl ilgai nelaukęs grąžinau atgal į PCWorld. Paaiškinus situaciją priėjęs konsultantas dar pasiūlė padaryti “system restore”, bet ką tu ten padarysi, kai kompiuteris yra tik gražus plastmasės gabaliukas. :)

Ubuntu: Pirmasis dublis

Arvydas — Wed, 11 Jun 2008 15:09:20 +0000

Mano Asus F3Sr nešiojamame kompiuteryje kartu su Windows XP sėkmingai apsigyveno Ubuntu. Nors įdiegimo procesas buvo paprastas ir sklandus, įdiegta sistema neapsiėjo be nesklandumų. Tai, kad Linux esu nenaujokas man didelių problemų nesudarė, bet žvelgiant iš paprasto vartotojo pusės, šiai nemokamai OS iki visiško techninės ir programinės įrangos suderinamumo dar teks pakovoti.

Ubuntu diegimas

Su operacinių sistemų virtualizacija, kai viena operacinė sistema veikia tuo pačiu metu su kita esu dirbęs daug. Pasibandymui turiu ir Fedora Core, openSUSE ir tos pačios Ubuntu virtualias mašinas. Visgi, virtualizacijai toli iki pilno sistemos resursų atidavimo, todėl nusprendžiau Linux suteikti šansą ir rasti garbingus 20 GB mano kietajame diske lygiagrečiai su Windows XP.

Prieš diegiant neramino tik vienas dalykas: mano kompiuterio 160 GB kietasis diskas suskaidytas į 2 vienodas particijas. Pagrindinėje laikau sistemą, kitoje – visus savo projektus. Anksčiau su Linux particijų pertvarkymo programine įranga esu turėjęs bėdų, todėl baiminausi, kad atriekti 20 GB nuo projektų particijos nesugadintų jos ir ten esančių duomenų. Gerai, kad mano baimės buvo nepagrįstos, nes sistemą sėkmingai įdiegiau ir dabar kompiuterio kietojo disko particijos atrodo taip:

80 GB – Windows XP sistema ir programinė įranga (NTFS)
60 GB – Mano projektai (NTFS)
19 GB – Ubuntu (EXT2)
1 GB – Ubuntu swap

Po disko perskirstymo kraunant Windows, sistema patikrino perskirstytą projektų particiją ir sėkmingai sutvarkė šiek tiek išdarkytą failų sistemą. Dabar kompiuteryje sėkmingai kraunasi abi operacinės sistemos.

Pirmieji įspūdžiai

Tie įspūdžiai niekuo neypatingi – Linux kaip Linux. :) Visose distribucijose dominuoja Gnome arba KDE grafinės sąsajos, specifinis programinės įrangos paketų valdiklis ir jo komandos, bei krūva reikalingos ir nereikalingos programinės įrangos. Pastarosios, beje įdiegimo proceso metu negalėjau pasirinkti, nes ne visko man reikia kas dabar yra įdiegta kompiuteryje. Tiek to, vietos daug neužima.

Iš karto susidūriau su dviem rimtom problemom: monitoriui sugrįžus iš “miegojimo rėžimo” vaizdas mirguliuodavo kol stabilizuodavosi ir garsiakalbiai neskleidė jokio garso. Pirmą problemą išsprendžiau parsisiuntęs ATI vaizdo tvarkykles iš oficialios svetainės, dėl antrosios problemos teko perkompiliuoti ir rankiniu būdu įdiegti ALSA garso sąsajos tvarkykles. Nors pastarosios problemos sprendimas dažniausiai apsiriboja programinės įrangos išeitinių tekstų parsisiuntimu ir trijų komandų iškvietimu

./configure make make install

paprastam vartotojui tai gali pasirodyti per daug baisu ir sudėtinga. Ypač, kai reikia ieškoti problemos sprendimo Google pagalba ir knaisiotis po Linux vartotojų forumus…

Nekreipiant dėmesio į kuklias problemas likau ir maloniai nustebintas: be jokių problemų susikonfigūravo bevielis tinklas, sistema net automatiškai prijungė Windows kietojo disko skirsnius ką anksčiau tekdavo daryti komandinės eilutės pagalba ir veikia visi hardwariniai nešiojamo kompiuterio mygtukai (garso padidinimas, sumažinimas ir net Play, Stop, Forward, Back).

Programinė įranga

Susitvarkius esminius OS darbo aplinkos nustatymus teko kibti rankiotis programas. Mano programinės įrangos įpročiai yra labai specifiniai: aš visada ieškau funkcionalių programų, kurių pagalba mažiausiom pastangom atlikčiau reikalingus veiksmus. Pripratus prie Windows programų norisi turėti kažką panašaus ir Linux todėl ėmiausi ieškotis visaverčių alternatyvų. Total Commander keičiu į Gnome Commander, bet tikriausiai pasiliksiu prie Midnight Commander dėl komandinės eilutės funkcionalumo ir įpročių. Launchy pakeitė Gnome Do, vietoj Thunderbird nusprendžiau išbandyti jau įdiegta Evolution. Kol kas neradau kaip padaryti, kad pašto programa susimažintų į sistemos dėtuvę, bet turint 4 virtualius darbastalius tai nėra didelė problema: nugrūdu į paskutinį ir lai ten tupi. Standartiškai įdiegta Firefox 3Beta nepalaiko kai kurių man labai reikalingų įskiepių. Iki oficialios naršyklės išleidimo dienos bandysim kaip nors pakentėti ir be jų…

Kas toliau?

Susitvarkyti darbastalio temą, nes ta standartinė oranžinė nevež
Susirasti gerą RSS skaitytuvą
Pakeisti Grub į LILO
Išmokti Gimp
Susitvarkyti klaviatūros komandas
Įsidiegti instant messengerius

Pabaigai galiu pasakyti tiek, kad nuo mano susipažinimo su Linux prieš daugiau nei 6 metus daug kas pasikeitė: operacinė sistema tapo labiau orientuota į vartotoją, paprastesnė įdiegti ir daug labiau suderinama su technine įranga. Viena išliko ir manau niekada nepasikeis: jei susidūrei su problemom, kapanokis pats. Teks siųstis programų ar bibliotekų išeitinius tekstus ir rankiniu būdu prisitaikyti operacinę sistemą savo techninės įrangos reikmėms. Yra ir geroji viso to pusė: kenkėjiškų programų kūrėjams beveik neįmanoma nuspėti kokia programinė įranga ir bibliotekos įdiegtos vartotojo kompiuteryje todėl Linux neturi virusų.

Galiu drąsiai konstatuoti, kad kol kas pirmasis dublis visai vykęs. Žiūrėsim kaip bus toliau. :)

Linksmybės su planšete Bamboo Fun

Arvydas — Fri, 22 Feb 2008 14:21:20 +0000

Įgyvendinau savo labai seną svajonę ir nusipirkau planšetę. Nežinantiems kas yra planšetė: įrenginys kurio pagalba galima piešti kompiuterio ekrane. Kažkas panašaus į pelytę, tik kursorius yra valdomas pieštuku. OMG koks tai yra fun! Primąjį mano darbą su planšete jau tikriausiai matėte, o dabar šiek tiek daugiau apie šį žaisliuką. :)

Kadangi BMS’as planšečių pardavimo srityje kaip ir monopolistas, todėl apsilankęs jame ir išsirinkau sau Wacom firmos Bambo Fun planšetę. Apie Trust brando analogiškus įrenginius prisiskaičiau visokių blogų atsiliepimų, todėl net nežiūrėjau, o Wacom Intuos 3 man tiesiog buvo per daug krūts ir brangus, nes savo parametrais labiau skirtas profesionalams.

Taigi, kartu su planšete gavau specialų pieštuką, kuris turi du funkcinius klavišus ir virtualų trintuką, planšetę su keturiais funkciniais klavišais ir vienu analogiu ratuku, kuris labai gražiai šviečia mėlyna spalva. Viskas labai stilinga ir traukia akį. Dėžutėje buvo CD su Adobe Photoshop Elements skirta tvarkyti nuotraukas ir ArtRage su kuria galima piešti ką tik nori. Žvilgtelėkite čia ir pamatysite mažą dalį to, ką galima su ja padaryti:

Paspauskite ant paveiksliuko, jei norite pamatyti didesnį vaizdą.

ArtRage kol kas pasirodė pati patogiausia programa piešimui, nors profesionalai naudoja Corel Painter X. Programėlė neturi keleto man gan reikalingų funkcijų, bet išsiverčiu su PhotoShop vėliau jau sulipdydamas galutinį paveiksliuką ar komiksą. Piešiant su planšete išties apima jausmas, kad pieši su tikru pieštuku ar teptuku: kuo labiau spaudi – tuo ryškiau piešias, nes yra net 512 paspaudimo lygiai. Spalvos maišosi ir teptukas “išsitepa” naudotom spalvomis, todėl jam išvalyti net yra virtuali vandens stiklinė. :o)

Džiaugsmo ne tik man bet ir mano 2 metukų sūnui, kuriam labiausiai patinka ištrinti tėčio nupieštas peckiones. Man piešimas visada patiko, bet kažko daugiau nei “pagaliniai” žmogeliukai piešt nemoku. Esu pasiryžęs mokintis, todėl tikiuosi, kad galėsite matyti kaip tobulėsiu. Kol kas planuose tik komiksų piešimas laisvalaikiu, bet žinodamas programos galimybes norisi paeksperimentuoti ir su aliejiniais dažais. Padeda praskaidrinti galvą po įtemptos darbo dienos su vienetukais ir nuliukais. :o)

Zine.lt – skaitmeninė evoliucija?

Arvydas — Thu, 07 Feb 2008 10:00:43 +0000

Vakar gavau intriguojantį pasiūlymą išbandyti zine.lt – šiuolaikiškų žurnalų leidyklą. Ji ypatinga tuom, kad žurnalai yra parsisiunčiami ir skaitomi kompiuteryje. Žurnalai yra keturiomis tematikomis: jaunimui, apie automobilius, apie dizainą ir apie… nuogas moteris. Pastarasis mane pirmiausia sudomino (žinot, aš gi vyras ;o) ), todėl nieko nelaukęs puoliau siųstis…

Čia ir susidūriau su pirmąja problema: portalas buvo neparuoštas dideliems serverio apkrovimams (kaip suprantu, ne vienintelis gavau pranešimą išbandyti tuo pačiu metu) ir ėmė lūžinėti dėl per didelio kiekio duomenų bazės užklausų. Ištaikęs momentą visgi gavau parsisiųsti žurnalus. Čia pastebėjau antrą potencialią problemą: žurnalai buvo paruošti skaityti tik Windows operacinėje sistemoje, mat failas buvo su EXE plėtiniu. Aš asmeniškai naudoju Windows, bet leidėjai akivaizdžiai neįvertino ir alternatyvių operacinių sistemų potencialo Lietuvoje. Pirmosios šios problemos aukos parašė apie tai dar vakar (Eimantas ir Šaltakraujai).

Pradėjus vartyti tenka pripažinti, kad maloniai nustebino turinio paprastumas, ką akcentuoja ir patys leidėjai. Tai labiau pramoginio tipo e-žurnalai (manau taip galima būtų vadinti), kuriuose daug paveiksliukų ir minimaliai informacijos. Žurnalai gražūs, verčiant puslapius rodoma vertimo animacija, o pelyte priėjus prie puslapio krašto jis šiek tiek pasikelia tarsi verstum kitą puslapį. Čia išryškėja ir trečioji problema: ilgiau vartant tas grožis pradeda knisti. Pažvelkite į paveiksliuką žemiau, leidėjai bandydami imituoti tikrą žurnalą sukuria gradientą ties žurnalo viduriu, kad atrodytų kaip atverstas žurnalas:

Po kurio laiko pradeda nervinti toks nuotraukų išdarkymas, kurios rodomos per kelis puslapius. Nežinau, gal kam nors ir patinka, bet man reiktų bent jau galimybės panaikinti tą briedą trukdantį matyti visą motociklo grožį arba visai išmesti. (Realiai čia turėjau omenį nuogos merginos grožį iš Ero.Zine, tik mano žmonai nesakykit :D )

Puslapio imitacija nėra vienintelė dizaino problema: kai kur to skurdaus teksto gabaliukai sunkiai įskaitomi, nes šrifto spalva labai panaši į fono spalvą. Dizainerių taisyklė: tekstas ir fonas turi kontrastuoti. Nepatiko ir tai, kad išjungus muziką, puslapio vertimo garsas vis tiek išliko. Žurnalus mėgstu skaityti klausydamas savo muzikos ir puslapio vertimo garsas neturėtų trukdyti :o)

Perskaičius mano įrašą tikriausiai susidaro įspūdis, kad nieko ten gero, bet tikriausiai pastebėjote, kad mano pastabos labiau techninio pobūdžio. Visgi esu IT žmogus. :o) Apžvelgus žurnalų turinį galiu teigti, kad jis iš ties “lengvo tipo”. Daug nuotraukų, tekstas, kurio galima ir neskaityti, nes nuolat besidomint naujovėmis kai kuri informacija internautui jau žinoma. Prie kiekvieno žurnalo užtruksite ne ilgiau penkiolikos minučių ir tai bus puikios atsipalaidavimo nuo darbų minutės. Bevartydamas Design.Zine pagalvojau, kad kai kurios nuotraukos iš ties superinės ir norėtųsi jas turėti kaip darbastalio backgroundą. Gal kūrėjai galėtų padaryti jų išsaugojimą kompiuterio kietajame diske? Tingisi ten knistis su archyvo išpakavimais…

Tikiuosi, kad zine.lt leidėjai ištaisys mano pastebėtas klaidas jau kitame numeryje. Net ir su trūkumais žurnalai patiko, todėl nenoriu praleisti naujų numerių, bet užsiprenumeruosiu, kai leidėjai aiškiai surašys taisyklėse ką jie veiks su mano el. pašto adresu bei duomenimis apie mano amžių, vardą ir pavardę. :o)

Darbastalio RSS skaitymo programų apžvalgą

Arvydas — Tue, 05 Feb 2008 17:11:20 +0000

Atėjo man laikas pradėti pilnu pajėgumu naudotis RSS. Per daug laiko užtrunka nuolat lankytis svetainėse ir tikrinti ar nėra naujų įrašų. Jūs esate visiškai teisūs, šiuo atžvilgiu aš buvau atsilikėlis, bet nusprendžiau pasitaisyti. :) Pirma noriu pabrėžti, kad nemėgstu ir nenaudosiu jokių naršyklėje veikiančių skaitytuvų: nenoriu būti priklausomas nuo tarnybų, kurios gali įdiegti pakeitimus, kurie man gal visiškai nepatiks. Taip pat skaitau naujienų grupes (newsgroups, NNTP) todėl man reikalingas RSS skaitytuvas, kuris turėtų abi šias savybes.