<…> šie konkretūs veiksmai su „Microsoft Lietuva“ niekaip nebuvo derinami, LANVA veikė taip, kaip suprato esant reikalinga. <…>

Taigi, LANVA apsimelavo, nes neturėjo oficialios teisės atlikinėti šį reidą. Jeigu neturėjo oficialaus leidimo, tuomet buvau teisus, kad sekdami vartotojus jie patys buvo platintojai ir tokie pat piratai, kuriuos jie bando pagauti.

Kuo toliau, tuo labiau ši istorija darosi komiška. :) Kiek žinau, Linkomanija davė LANVA’ai atkirtį: pagal jų svetainės taisykles antipiratinės veiklos asociacijos negali naudotis linkomanija.net paslaugomis.

Laukiam tęsinio ir patyliukais kikenam. :)

Internete ir toliau aršiai verda diskusijos dėl LANVOS bandymų pažaboti piratavimą. Omnitel naujienų grupėse radau asociacijai užduotą klausimą ir LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus atsakymą. Kas uždavė klausimą nežinau ir tai nėra labai svarbu, mums labai įdomūs atsakymai. Pusė atsakymo – kliedesiai, nes pirmininkas pats nesupranta kuom remiasi P2P tinklai. Tam, kad galėčiau konstruktyviai diskutuoti, parsisiunčiau iš Microsoft oficialią Windows 7 Ultimate licencinę sutartį Windows 7_Ultimate_English.pdf. Kitos Windows 7 licencijos versijos yra panašios todėl pasinaudosiu šia.

Vytas Simanavičius: <…> Del atsisiuntimu- 6 proc. uz tuscias laikmenas mokame uz tai, kad asmeniniais tikslais atsigaminame is teisetos kopijos sau viena kopija. Uz nieka kita nemokame.

O čia tai naujiena! 6% mokame praktiškai už orą, nes Microsoft (ir kitos programinės įrangos kompanijos) suteikia teisę pasidarytiprograminės įrangos atsargines kopijas savo asmeniniams tikslams visiškai nemokamai.

Microsoft EULA: 10. BACKUP COPY.

a.  Media. If you acquired the software on a disc or other media, you may make one backup copy of the media. You may use it only to reinstall the software on the licensed computer.
b.  Electronic Download. If you purchased and downloaded the software online, you may make one copy of the software on a disc or other media in order to install the software on a computer. You may also use it to reinstall the software on the licensed computer.

Aiškiai parašyta: galima darytis kopijas. Toks įstatymas, kur apmokestinami legalūs dalykai gali praeiti tik Marijos Žemėj.

Vytas Simanavičius: Del programines irangos- P2P tinkle pazeidziamos vieso paskelbimo teises. Tai visai skirtinga nuo idiegimo licencijos. Taip pat trial versijas galima parsisiusti is to tinklapio, is kurio leidzia kurejas.

Paskelbimo teisės yra aprašomos autoriaus, o ne sukuriamos Lietuvos įstatymų. Microsoft licencinio dokumento pradžioje yra aiškiai parašyta: “By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, return it to the retailer for a refund or credit.” Išvertus pradžią: “Naudodami šią programinę įrangą…”. Skaitom dar kartą: NAU-DO-DA-MI. Jei naudoju, tuomet man galioja įsipareigojimai ir teisės, jei nenaudoju, tuomet programinė įranga man yra tik bitų kratinys. Džiugas iš nežinau.lt visiškai teisus – licencinė sutartis “pasirašoma” tada kai nuspaudi mygtuką “Accept licence aggreement” diegimo proceso metu.

Prie V. Simanavičiaus laiško prisegtoje įstatymo išraukoje parašyta:  “Neteisetas literaturos, mokslo ar meno kurinio (iskaitant kompiuteriu programas ir duomenu bazes) <…>”. Pagal Microsoft licencinę sutartį viskas yra teisėta, todėl nusižengimo nėra.

Vytas Simanavičius: Na del kompanijos dydzio ne esme- mes pasirinkome si produkta, nes giname teises. Giname ir ne tik programines irangos gamintojus. Bus ir kitu kompaniju ieskiniu, neuzilgo. Sekancia byla baigiame suruosti.

Taip, ginti teises reikia, bet tai reikia daryti logiškais ir įstatymiškais būdais.

Vytas Simanavičius: Del nemokamos irangos- tokios isviso nera. Updeitai ir kt. kainuoja. O Linux specialistu Lietuvoje nera daug. Ir jei valstybe pereitu prie sios irangos, aptarnavimas ir zmoniu mokymas kainuotu keleta kartu daugiau, negu dabr parkama programine iranga. Argi jus tikite, kad ka nors galima gauti nemokamai? Taip tik prie saves prisirisa gamintojas, ar paslaugos teikejas. Paskui jau reikia uz viska moketi.

Kaip tai nėra??? Linux kainuoja lygiai 0 Lt, Linux programinės įrangos atnaujinimai kainuoja lygiai 0 Lt. Jeigu valstybė pereitų prie Linux, ji galėtų sutaupyti milijonus litų, kaip tai sėkmingai padarė kitos šalys. Negražu yra kalbėti neišmanant situacijos ir apie specialistų skaičių. Po šių žodžių ryškėja vaizdas, kad LANVA ir Microsoft turi būti kažkaip susiję.

Vytas Simanavičius: Taip pat del IP adresu. Jei zinote P2P principa, turite zinoti, kad vienas aplankas yra “sharintas” ir i jusu komiuteri niekas nesilauzia. Jus patys suteikiate prieiga. Per sia prieiga galima ir virusu prisirinkti, ir kitus svarbius duomenis, kaip pvz. pasijungimus i bankus, slaptazodzius prarasti. Todel geriausia iseitis- ja nesinaudoti.

Kas čia per svaičiojimai? Jei kalba vyksta apie Torrent tinklus, tai dalinamasi tik konkrečiais failais, o ne katalogais. DC++ failų dalinimosi klientinės programos leidžia pasidalinti katalogais, bet neleidžia nieko į juos rašyti. Virusų galima prisigaudyti parsisiuntus bet kokią programinę įrangą iš nepatikimų šaltinių, bet tikrai ne dėl P2P programinės įrangos kaltės. Skype irgi veikia P2P principu, tai ją dabar mest lauk?

Perskaičius LANVA pirmininko atsakymus dabar galvoje skamba vienas žodis: NEKOMPETENCIJA. Oj tu varge vargeli… ir kaip tokie  neišmanėliai sugeba užimti tokias pareigas?..

Pabaigai, p. Vytai Simanavičiau, prašau gerbti lietuvių kalbą ir rašyti lietuviškais rašmenimis. Tam tereikia nuspausti Alt+Shift ir lietuviškos raidės bus klaviatūros viršuje vietoj skaičių.

Atrodo, kad LANVA nusitaikė šiek tiek pagąsdinti piratus, manau daug kam yra įdomu kaip jie tai padarė. Pradžiai trumpai išsiaiškinkim Torrent protokolo esminius veikimo principus.

Torrent trackeriai atlieka centrinio serverio darbą. Jie kaupia informaciją apie kiekvieną torrentą ir vartotojus turinčius visą failą arba jo dalį, bet pačių torrentų turinio pas save nelaiko. Kiekvienas didelis failas yra suskaidomas į mažas dalis ir vartotojai, turintys tuos gabaliukus siunčia tiems, kurie tų dalių neturi. Kiekvienas vartotojas pasako torrent trackeriui kiek turi ir kokių dalių jam dar trūksta iki viso torrento parsisiuntimo. Tuomet torrent trackeris pasako maždaug taip: “Vartotojau 1, tą dalį kurios tu sakei, kad tau trūksta pasiimk iš Vartotojo 2, nes jis ją turi”. Vartotojas 1 gauna vartotojo 2 IP adresą, bendravimas su trackeriu tam laiko tarpui baigiasi ir vartotojų programos toliau tiesiogiai “tariasi” dėl konkrečios failo dalies parsisiuntimo. Kai užsimezga ryšys tarp Vartotojo 1 ir Vartotojo 2, abu jie sužino vienas kito IP ir MAC adresus (tinklo plokštės unikalus numeris), kad galėtų atlikti duomenų siuntimą. LANVA patys pripažįsta, kad turi paskyras didžiausiuose lietuviškuose trackeriuose. Viskas ką jie padarė, tai apsimetė Vartotoju 2, turinčiu visas sekamo nelegalaus torrento dalis ir paskutiniame etape, kuomet Vartotojas 1 bandydavo gauti reikalingą dalį iš LANVOS Vartotojo 2, jie tiesiog išsisaugodavo jo IP adresą. Šią informaciją parodo visos populiariausios Torrent klientinės programos.

Dabar keletas pasvarstymų:

1. Norėdami vartotojams nusiųsti piratinį torrent failą ar jo gabaliukus, pirmiausia tą torrent failą turėjo parsisiųsti patys. Tokiu atveju LANVA yra lygiai tokie patys piratai kaip ir tuos kuriuos jie nori nubausti.
2. Jų naudoti metodai neįrodo, kad Vartotojas 1 iš tikrųjų parsisiuntė visą failą, nes torrent protokolu failų gabaliukai gaunami iš kelių šaltinių. Tai tik įrodo, kad vartotojas potencialiai norėjo parsisiųsti duomenis. Analogija: aš turiu “įrankį” tai mane jau galit bausti už išprievartavimą dėl to kad pasižiūrėjau į gražią merginą.
3. Dėl kibernetinės policijos neprofesionalumo, vartotojai, kurių IP adresai pateikti policijai potencialiai gali netekti kompiuterio mažiausiai pusei metų.
4. Ištrynus visus nelegalius failus arba dar geriau perinstaliavus kompiuterį ir įdiegus Linux nebelieka jokių įrodymų apie nelegalią veiklą, bet tai neišgelbės nuo 3-ios problemos.
5. Jeigu vartotojo namuose nėra kompiuterio, nėra ir įrodymų, bet negi dabar visą laiką slėpsi kompiuterį, kol per artimiausius 3 mėnesius kriminalinė policija sureaguos į LANVOS pateiktą informaciją?
6. Ar nereikia įsidiegti programos į kompiuterį tam, kad būtum pripažintas piratu? Negi užtenka turėti instaliacinių failų kopiją? Juk kaip suprantu turi diegimo metu turi prieiti prie licencinės sutarties, kurioje parašyta apie nelegalų kopijavimą. Jei vartotojas parsisiuntė, bet neįsidiegė, tai negali būti laikomas piratu. Klausimas tik kaip su lietuviškų teismų kompetencija šiuo klausimu.

Viskas atrodo labiau viešųjų ryšių informacija, nei bandymas kovoti su piratavimu Lietuvoje. Vartotojai turi patys išmokti pirkti programinę įrangą ir muziką, o ne siųstis piratiniais kanalais, bet tam reikia Lietuvai pirma išbristi iš krizės.

Papildymas 2009.11.04 18:30: Teisinę šios situacijos su LANVA pusę išnagrinėjo Wiskey Inc.

Nuotrauka iš walpaperpimper.com

Perskaičiau šiandien Linuxoido straipsnį apie tai kodėl linuxai nepajėgia išstumti Windows ir noriu paprieštarauti ten išsakytai nuomonei. Windows vartotojų nenorą pereiti prie Linux lemia dvi pagrindinės priežastys: per didelis prisirišimas prie daugiau nei dešimtmetį naudojamų Windows technologijų ir nesugebėjimas išmokti operacinės sistemos, kurioje viskas yra šiek tiek kitaip nei jau įprastuose Windows. Linuxoido išvardinti rinkos segmentai tėra viena iš mano išvardintų problemų pasekmių.

Dėl pirmos priežasties daugiausia “kenčia” firmos. Kuomet visa firmos infrastruktūra yra paremta Windows technologijomis pradedant el. paštu ir baigiant specialiai firmos vidinėm reikmėm sukurtom programom, pereiti prie visiškai nesuderinamos technologijos reiškia didžiules investicijas, darbuotojų apmokymus ir didelį klausimą ar investicija atsipirks. Nors Linux visiškai nemokama operacinė sistema, už diegimą integravimą ir priežiūrą vis tiek reikia mokėti pinigus. Tokiais atvejais jau turima mokama programinė įranga yra daug vertingesnė už net ir nemokamą alternatyvą.

Jei firmoms sunku pereiti prie naujos operacinės sistemos dėl “inercijos”, atrodytų, kad paprastiems vartotojams ši problema neturėtų egzistuoti. Deja, bet paprasti vartotojai tiesiog nesugeba pereiti prie kitos operacinės sistemos nuo Windows vien dėl nepažįstamos aplinkos. O kur čia Linux’e C:\ diskas? Kam čia tos dvi juostos viršuj ir apačioj? Kaip suinstaliuoti naujas programas? Kodėl nėra setup.exe? Kodėl aš negaliu žaisti World of Worcraft su Linux??? Atrodė, kad Linux šviečia graži ateitis, nes buvo pradėtas intensyviai diegti NetBook kompiuteriuose, bet rezultatas gavosi toks, kad didžioji dalis NetBook’ų su Linux OS buvo tiesiog gražinama atgal gamintojams dėl to, kad vartotojai nesugebėjo išmokti jais naudotis.

Prie išvardintų priežasčių prisideda firmų ir paprastų vartotojų požiūris, kad nemokamas produktas turi mažesnę vertę už analogišką mokamą. Nesvarbu, kad Linux nereikalinga antivirusinė apsauga – vartotojas geriau nusipirks antivirusinę programą su Windows ir jausis “saugus” nei patikės, kad Linux virusai tiesiog neegzistuoja. Nekalbu apie lietuvius šiuo atžvilgiu, tai – labiau vakarų Europos šalių ir Amerikos požiūris, o jų vartotojų rinka ir diktuoja sąlygas kompiuterių gamintojams.

Kokios pasekmės? Vartotojai nenori Linux, nes nenori keisti savo įpročių: pabandę šią atviro kodo operacinę sistemą jie gražina kompiuterius pardavėjams atgal nes nesugeba išmokti dirbti. Dėl to kompiuterių gamintojai atsisako diegti Linux į naujus kompiuterius ir renkasi visiems įprastus Windows. Nėra paklausos – nebus ir pasiūlos. Rinkos segmentai čia ne prie ko. Taip ir gaunas, kad Linux plečiasi tik entuziastų dėka, nes pavėlavo gerą dešimtmetį sukurti patogią, naudingą ir paprastą vartotojo sąsają. Kuomet prieš dešimtmetį ant Windows visi pliekėm Doom, Quake, Civilization, Carmageddon ir naudojomės be problemų visais Plug and Play įrenginiais, tuo metu Linux kiekvieną kartą norint atsidaryti failus esančius ką tik įdėtame CD-ROM reikėjo komandinėje eilutėje įvesti:

mount -t iso9660 -o ro /dev/cdrom /mnt/cdrom

Beje, išimti diską galima buvo tik parašius kitą komandą:

unmount /mnt/cdrom

kitaip spaudžiant disko išėmimo mygtuką niekas neįvykdavo. Per dešimtmetį Linux tapo nepalyginamai draugiškesnis vartotojui, ypač kuomet atsirado Canonical su Ubuntu ir smarkiai pakėlė distribucijų kokybės kartelę. Gaila, kad tai padarė gerokai per vėlai: nežinia kaip pasaulis atrodytu šiandien jei Linux dominuotų paprastų vartotojų kompiuterių OS rinkoje.

Papildymas 2009-08-27 22:42 Skaitytojas GODhack pastebėjo, kad laptopų grąžinimai tebuvo tik nešvarus Microsoft reklaminis triukas. Nors mano argumentai dalinai buvo paremti šiuo teiginiu, visgi iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastą vartotoją “priversti” naudotis Linux labai sunku ir jeigu yra galimybė rinktis tarp Linux ir Windows,  jis visada rinksis grįžti prie Windows. Vis tiek atsiras kažkokia įprasta programa, kuri tiesiog neveiks ant Linux ir kurios labai reikės. Mano šeimyniniu atveju tai buvo Alkonas. Linux Format žurnale taip pat skaičiau panašų eksperimentą su žmona ir ten jis taip pat nepasisekė dėl vartotojams įprastų programų trūkumo. Tikrai prisimenu, skaitęs kažkur, kad didžiausias JAV elektronikos tinklas CompUSA išėmė kompiuterius su Linux nuo lentynu nes vartotojai tiesiog nenorėjo pirkti “kažkokios Linux”, gaila tik kad dabar nerandu to resurso. Kad ir kaip ten bebūtų su vartotoju pripratinimu, vis tiek tai nepakeičia fakto, kad naujų kompiuterių kuriuose standartiškai įdiegta Windows yra nepalyginamai daugiau nei kompiuterių, kuriuose įdiegta Linux.

Be Google kiekvienas interneto vartotojas negalėtų išgyventi nei dienos: paieška, el. paštas, RSS skaityklė, Android OS, online dokumentai ir visas kitas gėris, kurį sukūrė ši korporacija tapo neatsiejama mūsų kasdienio interneto naudojimo dalimi. Per gana trumpą laiką firma užsitarnavo gerą vardą dėl sugebėjimo kurti nemokamus online produktus, tačiau atrodo laikai keičiasi. Anksčiau reaguodavusi į vartotojų poreikius dabar Google ima atrodyti kaip labai sunkus sunkvežimis, kurį pasukti reikiama linkme darosi vis sunkiau. Mes tam sunkvežimyje kaip tik ir sėdime.

Kuomet firma maža, jai labai nesunku greitai prisitaikyti prie vartotojų poreikių, ypač jeigu jos paslaugomis naudojasi tik šimtai ar tūkstančiai. Google paslaugomis, taip kaip ir Microsoft, naudojasi milijonai. Nesvarbu ar tai būtų nedidelės naujos funkcijos GMail įdiegimas, ar Microsoft Windows klaidos ištaisymas, kiekvienas pakeitimas reikalauja nežmoniškai daug resursų testuojant naujas funkcijas, kuomet sistemomis naudojasi milijonai. Menkiausias neištestuotas kompiuterio konfigūracijos skirtumas net po smulkaus atnaujinimo gali “nulaužti” iki tol be priekaištų veikusias kitas funkcijas.

Testavimas yra neatsiejama sistemų diegimo dalis, o jeigu neištestuoji, gaunasi didelis pššš, kaip tai iki šiol yra su AdSense ir lietuvių kalbos palaikymu Google reklamoms.  Nors Google apie AdSense palaikymą lietuvišką turinį turinčioms svetainėms oficialiai tinklaraštyje pranešė prieš 5 dienas, tik vakar po dešimtojo karto “praėjau” robotų registracijos patvirtinimą, nes vis atmesdavo, dėl “nepalaikomos kalbos”. Po patvirtinimo reklamų valdymo puslapyje gaunu pranešimą:

* We do not currently offer AdSense for Content in Lithuanian. For more information, visit our Help Center.

Kas tai: testavimo trūkumas ar bandymas paerzinti savo vartotojus? Bet ką aš čia skundžiuosi su tuo AdSense ir mūsų mažyte lietuvišką turinį kuriančių svetainių rinka…

Atrodo, kad Google kaip ir kiekviena didelė korporacija pradeda prarasti ryšį su savo vartotojais. Ar nesusidaro įspūdis, kad Google produktų kuriamos funkcijos kažkur pameta paprastumą ir naudingumą vartotojui? Nenuostabu. Su milijonine Google auditorija geriausia ką gali gauti užklausęs Google pagalbos tėra tik automatinis Google pagalbos sistemos roboto atsakymas apsilankyti dažniausiai užduodamų klausimų puslapyje arba pagalbos skiltyje, o savo funkcionalumo pasiūlymus gali susikišti pats žinai kur. :)

Google = Microsoft? Dar kol kas ne, bet atrodo viskas ritasi ta linkme: sulėtėjęs novatoriškumas, apmaudžios klaidos ir tikrų vartotojų poreikių ignoravimas yra tai, dėl ko visi senai keikia Microsoft, o Google simptomai jau ryškėja. Po kokių trijų metų, kai Google, taip kaip dabar Microsoft, dėl savo sprendimų vis dažniau bus laikomas pajuokos objektu, skaitysit mano įrašą ir linksėsit galva, kad Arvydas buvo teisus. Netikit?

Kokia prasmė iš peticijų internete? Ogi jokios! Tai tik sugaištas laikas. Dabar jau beveik girdžiu bambėjimus komentaruose: “jei nieko nedarysim, tai niekas ir nepasikeis”. Tokios peticijos neturi visiškai jokios teisinės galios, o tam kad atsakingas juridinis arba fizinis asmuo imtųsi kokių nors veiksmų turi būti teisinis pretekstas. Peticijos jokio teisinio preteksto nesudaro.

Teisinį pretekstą gali sudaryti tik įstatymas. Norit prastumti įstatymą? Rinkint gyventojų parašus, siūlykit Seimui ir wuala: gal jūsų balsas bus išgirstas ir Seime sėdintys pirdžiai priims jums palankų įstatymą. Tai turbūt tiek realu, kiek vidurį baltos dienos būti nutrenktam žaibo. Arba patys einam į seimą ir darom tvarką! Good luck.

Kitas būdas pasiekti savo – konkrečios firmos konkrečių gaminių masinis boikotas. Vat imam dabar visi ir stumiam idėją nebepirkti Microsoft produkcijos. Ups… pala. Keblu. Mano telefone sukasi Windows Mobile, darbe turiu dirbti prie Windows XP, o normalaus laptopo nenusipirksi be Windows Vista…

Keikiam tuos monopolininkus, o padaryti vis tiek neiko nepadarysim, nes ne be reikalo jie vadinami monopolininkais. Tokia ta realybė.

Socialinės reklamos yra reikalingos. Jų pagalba visuomenė apšviečiama apie rūkymo žalą, vaikų apsaugą nuo smurto šeimoje, moterų išnaudojimą ir dar bala žino ką. Tokių reklamų Anglijoje rodoma daug, tačiau kartais patys reklamų kūrėjai pamiršta, kad tas pačias reklamas žiūri ne tik suaugę, bet ir vaikai. Kaip tik dabar per televiziją nuolat sukasi klipas apie pasyvų rūkymą, kuriame tėvai skatinami nerūkyti prie vaikų. Jame vaikas su flomasteriu (ar kokia tai kita rašymo priemone) mėgdžioja savo rūkančius tėvus. Ir ką jūs sau galvojate? Mano trimetis sūnus prisižiūrėjęs šio klipo su tiušinuku ėmė mėgdžioti tą patį “rūkantį” vaiką, nors pas mus šeimoje niekas nerūko! Svarbiausia, kad labai sunku paaiškinti tokio amžiaus pypliukui, jog taip daryti nereikia ir tai yra negerai. Mano sūnaus manymu, berniukas daro, tai kodėl jis pats negali?

Dabar aš jau nebesuprantu kokia tų reklamų prasmė: apsaugoti vaikus ar juos mokinti!?

Mozillai oficialiai patvirtinus, kad pasiektas tos pačios programos parsisiuntimo per vieną dieną pasaulio rekordas, o Lietuvai netikėtai tapus didžiausia parsisiuntimų skaičiumi proporcingai gyventojų skaičiui valstybe, netyla diskusijos, kad rezultatai buvo suklastoti. Tai visgi kaip su tais rezultatais: suklastoti jie ar ne?

Pabandykim paskaičiuoti apytikriais skaičiais. Naujausiais duomenimis Lietuvos interneto skverbtis yra apie 40%. Tai reiškia, kad internetu naudojasi apie 1,3 milijono žmonių. Užfiksuotas Firefox parsisiuntimų skaičius Lietuvai yra apie 230000. Taigi, beveik penktadalis interneto vartotojų parsisiuntė naująją naršyklę. Tai tik plika statistika, kuri neatrodo pervertinta, nes jei daugiau kaip 50% Lietuvos interneto vartotojų būtų parsiuntę naršyklę tą pačią dieną, aš ir pats imčiau abejoti rezultatais. Dabar apsvarstykime keletą faktų, kurie lėmė tokį mūsų rezultatą.

• Apie Firefox 3 išleidimą ir rekordo siekimą iš anksto buvo skelbiama visuose didžiausiuose lietuviškuose naujienų portaluose: balsas.lt, delfi.lt, lrytas.lt. Lietuviški tinklaraščiai tuo pačiu tiesiog dūzgė apie šią naujieną.
• Šeimos dažniausiai turi ne po vieną kompiuterį namuose, todėl vienas vartotojas galėjo atsisiusti ir daugiau nei vieną naršyklės įdiegimo programą. Maža to, dirbantis turi priėjimą prie kompiuterio su internetu namuose ir darbe. Pas mane, pavyzdžiui, namie yra 2 kompiuteriai ir dar dirbu su kompiuteriu darbe. Pats asmeniškai siunčiausi 2 kartus.
• 50% mano tinklaraščio skaitytojų naudoja Firefox ir ji yra dominuojanti naršyklė. Nors mano skaičiai nors ir kuklūs, bet įrodo tendenciją, kad lietuviai myli Firefox.
• Kiek jūs patys skleidėte žinią apie Firefox parsisiuntimą ir rekordo siekimą visais įmanomais būdais? Aš pats priminiau mažiausiai 3 žmonėms, kurie tikrai žinau, kad parsisiuntė.
• Didžiausias parsisiuntimų skaičius iš Lietuvos buvo besibaigiant rekordo siekimo parai. Lietuvoje kaip tik tuo metu buvo 6-8 val. vakaro: laikas, kuomet dauguma po darbo ar mokslų grįžo namo ir prisėdo prie namų kompiuterio tam, kad ir namie parsisiųstų programą.

Dauguma skeptikų teigia, kad kažkas suklastojo rezultatus, bet ar pasvarsto kokia būtų prasmė tuos rezultatus klastoti? Kažkas turėtų būti asmeniškai suinteresuotas tą skaičių padidinti ir gauti iš to naudos, o dabar gi rezultatas paprastas – Lietuva pirmoje vietoje, o ne kažkoks Petras, Jonas, ar įmonė X, kuri parsisiuntė naująją naršyklę penkis šimtus kartų.

Klastojant tektų susidurti su vienu labai sudėtingu klausimu: tai kiek reikia tų apgaulingų parsisiuntimų, kad sumuštume rekordus: 10000, 100000 , gal milijono? Aš jau net nekalbu apie keblumus technologine prasme, kuomet siųstis reiktų iš daugybės skirtingų internetinių prieigų tam, kad neanuliuotų didelio parsisiuntimų skaičiaus iš to paties interneto adreso. Paskaitykite apie tai kaip Mozilla saugojosi nuo parsisiuntimų apgavysčių oficialiame FAQ.

Ir pabaigai, kiek iš jūsų žinojo, kad bus atliekami tokie parsisiuntimų skaičiaus pagal populiaciją matavimai? Aš tai tikrai nežinojau ir man buvo nė motais. Tiesiog norėjau prisidėti prie pasaulinio rekordo siekimo ir tai sėkmingai padariau. Dabar galų gale nustokime save menkinti ir tiesiog pasidžiaukime, kad esame vieningi siekiant bendro tikslo garsinant Lietuvą geruoju vardu tiek virtualiam, tiek fiziniam pasauliuose.

Šiandien apsilankęs “Atviras kodas Lietuvai” projekto svetainėje pastebėjau kvietimą pasirašyti prieš Microsoft brukamą pačių sukurto Microsoft Office failų formato OOXML paskelbimą ISO standartu. Absurdas, kai jau yra sukurtas ODF (Open Document Format), kurį naudoja Open Office, bet Microsoft tiesiog nenori jo pritaikyti savo Office paketui.

Iš esmės, koks paprastam vartotojui skirtumas ar bus ODF ar OOXML? Vienintelė man matoma problema – sumaištis tarp standartų. Be viso to, kad atviro kodo dokumentų tvarkymo programos turės palaikyti abu standartus, Microsoft bus nė motais tas ODF dokumentų formatas ir siūlys dokumentus saugoti tik OOXML formatu. Nors vartotojui viskas susives į paprastą pasirinkimą ar saugoti mano_failas.odf ar mano_failas.ooxml, technologiniu požiūriu slypi daug gilesnės problemos:

1. Jau egzistuoja standartas ISO 26300 Open Document Format (ODF): papildomi standartai reikalauja išlaidų verslui, valstybei ir piliečiams;
2. Nėra nei vienos tinkamos OOXML realizacijos: Microsoft Office 2007 išsaugo failus specialiu formatu, kuris skiriasi nuo OOXML specifikacijos;
3. Specifikacija nėra pilna, pavyzdžiui, nėra autoSpaceLikeWord95 bei useWord97LineBreakRules aprašymų;
4. Daugiau nei 10% specifikacijos pavyzdžių neatitinka XML;
5. Nėra garantijos, jog pilnai ar iš dalies atitinkančios OOXML specifikaciją programinės įrangos kūrėjai nenukentės nuo patentų ar patentų mokesčių kompanijai Microsoft.
6. Formato specifikacija kertasi su jau egzistuojančiais standartais, tokiais kaip ISO 8601 (Datos ir laiko vaizdavimas), ISO 639 (Vardų ir kalbų vaizdavimo kodai) bei ISO/IEC 10118-3 (Kriptografinė maiša);
7. Elektroninių lentelių formate yra klaida, kuri neleidžia įvesti datų iki 1900 metų: ši klaida yra tiek OOXML specifikacijoje, tiek Microsoft Excel 2000, XP, 2003 ir 2007;
8. Specifikacija buvo sukurta nesinaudojant patirtimi bei ekspertizėmis suinteresuotų šalių (gamintojų, pardavėjų, pirkėjų, naudotojų bei kontrolierių), o išskirtinai iš Microsoft pusės.

Jeigu šie argumentai įtikino, kviečiu išreikšti savo nuomonę apsilankius specialiai tam peticijai sukurtame puslapyje lietuvių kalba. Būtinai reikia įvesti savo el. pašto adresą, nes į jį atsiųs peticijos aktyvavimo kodą.

Aš pasirašiau, o dabar man pasakykit ar realiai tos peticijos kokios nors apčiuopiamos naudos duoda?..

Papildymas (2008.06.20): Gaila, bet pavėlavom… OOXML jau patvirtintas ISO standartu. Pastaba sau: prieš skelbiant informaciją įsitikinti, kad tai nėra senos žinios.