Šį šeštadienį lankiausi Birmingemo Howduino – vienos dienos hakerių susitikime. Nelabai žinojau ko tikėtis iš tokio tipo įvykio, todėl ir važiavau be jokios išankstinės nuostatos. :) Po trumpo organizacinio pristatymo apie 11 val. ryto prasidėjo darbas: vieni dalyviai išsiskirstė į mokymo grupes, kiti ėmėsi dirbti prie savo projektų.
Mano tos dienos tikslas buvo šią radijo bangom valdomą mašinėlę paversti į kliūtis apvažiuojantį robotą.
Neprisimenu kada taip iki ašarų juokiausi. :D Žiūrim daugiau video iš The Red Green Show.
Absurdas! Ką tik paskelbtame 15min.lt straipsnyje Microsoft Lietuva teigia:
<…> šie konkretūs veiksmai su „Microsoft Lietuva“ niekaip nebuvo derinami, LANVA veikė taip, kaip suprato esant reikalinga. <…>
Taigi, LANVA apsimelavo, nes neturėjo oficialios teisės atlikinėti šį reidą. Jeigu neturėjo oficialaus leidimo, tuomet buvau teisus, kad sekdami vartotojus jie patys buvo platintojai ir tokie pat piratai, kuriuos jie bando pagauti.
Kuo toliau, tuo labiau ši istorija darosi komiška. :) Kiek žinau, Linkomanija davė LANVA’ai atkirtį: pagal jų svetainės taisykles antipiratinės veiklos asociacijos negali naudotis linkomanija.net paslaugomis.
Laukiam tęsinio ir patyliukais kikenam. :)
Internete ir toliau aršiai verda diskusijos dėl LANVOS bandymų pažaboti piratavimą. Omnitel naujienų grupėse radau asociacijai užduotą klausimą ir LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus atsakymą. Kas uždavė klausimą nežinau ir tai nėra labai svarbu, mums labai įdomūs atsakymai. Pusė atsakymo – kliedesiai, nes pirmininkas pats nesupranta kuom remiasi P2P tinklai. Tam, kad galėčiau konstruktyviai diskutuoti, parsisiunčiau iš Microsoft oficialią Windows 7 Ultimate licencinę sutartį Windows 7_Ultimate_English.pdf. Kitos Windows 7 licencijos versijos yra panašios todėl pasinaudosiu šia.
Vytas Simanavičius: <…> Del atsisiuntimu- 6 proc. uz tuscias laikmenas mokame uz tai, kad asmeniniais tikslais atsigaminame is teisetos kopijos sau viena kopija. Uz nieka kita nemokame.
O čia tai naujiena! 6% mokame praktiškai už orą, nes Microsoft (ir kitos programinės įrangos kompanijos) suteikia teisę pasidarytiprograminės įrangos atsargines kopijas savo asmeniniams tikslams visiškai nemokamai.
Microsoft EULA: 10. BACKUP COPY.
a. Media. If you acquired the software on a disc or other media, you may make one backup copy of the media. You may use it only to reinstall the software on the licensed computer.
b. Electronic Download. If you purchased and downloaded the software online, you may make one copy of the software on a disc or other media in order to install the software on a computer. You may also use it to reinstall the software on the licensed computer.
Aiškiai parašyta: galima darytis kopijas. Toks įstatymas, kur apmokestinami legalūs dalykai gali praeiti tik Marijos Žemėj. Continue reading
Vakar blusų turguje visai atsitiktinai vos už £4 pagaliau suradau būtent tokį žaislą, kuris idealiai tinka perdarymui į savaeigį robotą. Šio žaislo kiekvienos pusės ratų eilę valdo atskiras varikliukas, todėl jis turi galimybę vietoje apsisukti 360 laipsnių kampu.
Nuotolinio pultelio valdymas labai primityvus: tik į priekį, atgal, suktis į kairę ir į dešinę be jokios greičio kontrolės. R/C imtuvas bus atsargiai išmontuotas ir tikriausiai panaudotas kokiam nors kitam mano projekte. Įdomu tai, kad viduriniai ratai specialia ašimi sukasi aplink priekinius ratus, so sukimasis valdomas atskiru varikliuku, todėl mašina gali važiuoti ir nelygiu paviršiumi.
Oj kaip dabar trinu rankomis. :)
Kaip ir žadėjau toliau tęsiu eksperimentus su davikliais. Prie jau pajungto LCD ekrano prijungiau SRF05: ultragarsinį atstumo detektorių, kuris bus roboto rega ir leis neatsimušti į kliūtis. Įrenginys yra tos dvi “akys” schemos dešinėje viršuje. Veikimo principas nesudėtingas: garsiakalbio pagalba siunčiams aukšto dažnio (40 kHz) garsas ir mikrofonas laukia kol nuo netoliese esančio daikto sugrįš aidas. Kai tik aidas sugrįžta išmatuojamas laikas kiek toks procesas užtruko ir atstumas grąžinamas atgal į Arduino kaip impulso trukmė daviklio išėjime. Visa tai vaizdžiai atrodo taip:
Pagaliau nuspirkau FireWire kabelį. Dabar savo eksperimentus galiu filmuoti su DV kamera ir kokybė nepalyginamai geresnė nei nei filmuojant su telefonu.
Kodo galabaliukas, kuris veikia mikroprocesoriuje:
// include the library code:
#include <LiquidCrystal.h>
#define echoPin 6 // the SRF05's echo pin
#define initPin 7 // the SRF05's init pin
unsigned long pulseTime = 0; // variable for reading the pulse
// initialize the library with the numbers of the interface pins
LiquidCrystal lcd(12, 11, 5, 4, 3, 2);
void setup() {
// set up the LCD's number of rows and columns:
lcd.begin(16, 2);
// make the init pin an output:
pinMode(initPin, OUTPUT);
// make the echo pin an input:
pinMode(echoPin, INPUT);
}
void loop() {
digitalWrite(initPin, HIGH);
delayMicroseconds(10);
digitalWrite(initPin, LOW);
pulseTime = pulseIn(echoPin, HIGH);
lcd.setCursor(0,0);
lcd.print(pulseTime / 58, DEC);
lcd.print("cm");
delay(100);
lcd.clear();
}
Kas 100 milisekundžių programa nusiunčia impulsą į SRF05, sulaukia iš jo atsakymo ir rezultatą parodo LCD ekrane.
Su šiuo davikliu galima sukonstruoti labai įdomų instrumentą pavadintą theremin. Net nežinau kaip jis verčiasi į lietuvių kalbą. Principą yra lengviau pademonstruoti, negu paaiškinti:
Daugiau informacijos apie instrumentą su Arduino:
Roboto kūrimas eitųsi kur kas greičiau jeigu pažingsniui nebloginčiau visko ką darau, bet aprašymas tebūnie irgi proceso dalis. :) Galite matyti kaip sekasi mokintis.
Nuo tada kai į mano rankas papuolė Arduino MEGA, galvoje ėmė kilti mintys, kurias jau senai norėjau įgyvendinti. Tuo pačiu pasikeitė ir požiūris į seną techniką: reik viską temptis namo, o mažu ką nors ištrauksiu iš jos ką galėsiu panaudoti eksperimentams? Prieš kelias dienas kaip tik prisiminiau, kad nuomojamo namo palėpėje mačiau prieš mane gyvenusių nuomininkų paliktą seną rašalinį spausdintuvą. Šiaip jis bevertis, nes tikriausiai jau be šansų surasti jam pildymo kasečių, o be to jungiamas per atgyvenusią LTP jungtį. :) Ką gi, viskas ką beliko padaryti, tai jį išardyti ir pasižiūrėti kas gero yra jo viduj. Continue reading
Kuo toliau eksperimentuoju su savo Arduino MEGA, tuo man jis labiau patinka. Aš visada galvojau, kad mikroprocesoriai, jų programavimas ir apskritai pritaikymas yra iš kosmoso srities ir man iki jo toli toli, bet su Arduino viskas per daug paprasta. Iš tiesų, eksperimentuoti taip paprasta, kad dabar net gailiuosi, jog to nedariau iki šiol. Anglijoj elektroninių komponentų pasirinkimas internetinės parduotuvėse yra didžiulis. Ypač pamėgau Rapid dėl nepaprastai didelio įvairiausių komponentų kiekio ir Oomlout už puikų atviros hardware idėjos palaikymą.
Iš pastarųjų kaip tik ir noriu pademonstruoti įsigytą LCD ekraną už vos £6 (!!!).
Surinkti buvo labai paprasta, nes Oomlout atsiuntė išsamią pajungimo schemą, o be to visa informacija apie kiekvieną jų produktą yra laisvai pasiekiama internete. Continue reading
Atrodo, kad LANVA nusitaikė šiek tiek pagąsdinti piratus, manau daug kam yra įdomu kaip jie tai padarė. Pradžiai trumpai išsiaiškinkim Torrent protokolo esminius veikimo principus.
Torrent trackeriai atlieka centrinio serverio darbą. Jie kaupia informaciją apie kiekvieną torrentą ir vartotojus turinčius visą failą arba jo dalį, bet pačių torrentų turinio pas save nelaiko. Kiekvienas didelis failas yra suskaidomas į mažas dalis ir vartotojai, turintys tuos gabaliukus siunčia tiems, kurie tų dalių neturi. Kiekvienas vartotojas pasako torrent trackeriui kiek turi ir kokių dalių jam dar trūksta iki viso torrento parsisiuntimo. Tuomet torrent trackeris pasako maždaug taip: “Vartotojau 1, tą dalį kurios tu sakei, kad tau trūksta pasiimk iš Vartotojo 2, nes jis ją turi”. Vartotojas 1 gauna vartotojo 2 IP adresą, bendravimas su trackeriu tam laiko tarpui baigiasi ir vartotojų programos toliau tiesiogiai “tariasi” dėl konkrečios failo dalies parsisiuntimo. Kai užsimezga ryšys tarp Vartotojo 1 ir Vartotojo 2, abu jie sužino vienas kito IP ir MAC adresus (tinklo plokštės unikalus numeris), kad galėtų atlikti duomenų siuntimą. Continue reading
Elektronika kaip hobiu domėjausi nuo 5 klasės, tik dėl visiškai kitokio darbo pobūdžio prie elektroninių komponentų nebuvau rimčiau prisėdęs jau daugiau nei 7 metai. Įsivaizduokit koks džiaugsmas mane apėmė, kai sužinojau, kad mano OggCamp 2009 laimėta Arduino MEGA yra miniatiūrinė elektroninių prototipų kūrimo platforma! Viskas būtų gerai, jei tik prieš pradėdamas eksperimentuoti su šituo gėriu būčiau žinojęs, kad viskas nebus taip paprasta kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, bet apie viską iš pradžių. :)
Tai yra ATMega mirkroprocesorium (didelis juodas blynas plokštės viduryje) paremta pigi prototipinių elektroninių įrenginių kūrimo plokštė, žmonėms, kurie mažai nusimano apie elektroniką. Įdomu yra tai, kad Arduino – atviro programinio kodo ir harware platforma. Visi brėžiniai, techniniai duomenis ir programavimo informacija yra prieinama viešai ir bet kas pagal pateiktą informaciją gali susirinkti plokštę pats arba užsisakyti jau surinktą. Arduino platformų yra įvairių, mano turima MEGA turi daugiausia įėjimų/išėjimų tarp kurių 32 skaitmeniniai, 16 analoginių ir 4 grupės skirtų bendravimui tarpusavyje tarp pačių plokščiu arba kitais įrenginiais nuosekliu protokolu. Continue reading